Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, 2020 m. liepos 15 d.

Lietuvos prezidentas įvertino idėją dislokuoti JAV kariuomenę Lenkijoje

(atnaujinta 10:45 2020.07.16)
Pasak Lietuvos vadovo, investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o "egzistencinė būtinybė"

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko su tuo, kad JAV karinės pajėgos Lenkijoje prisidės stiprinant viso regiono saugumą, praneša prezidentūros spaudos tarnyba. 

Trečiadienį valstybės vadovas išvyko į kaimyninę šalį dalyvauti 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjime Lenkijoje. Sveikinamojoje kalboje šalies vadovas pabrėžė saugumo klausimų svarbą. 

Nausėda pažymėjo, jog šalys turi dėti visas pastangas, kad JAV dėmesys Lenkijos ir Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs.

"JAV karinis buvimas Europoje išlieka esmine taikos ir saugumo Europoje užtikrinimo prielaida. Tai ir stipriausias atgrasymo veiksnys", — teigė Lietuvos vadovas.

Prezidentas atkreipė dėmesį ir į Lietuvos bei Lenkijos ambiciją bei pareigą būti atsakingoms už Rytų Europos regiono saugumą ir gerovę.

Pasak šalies vadovo, investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. 

"Sykį patekusi į "2 proc. klubą", Lietuva privalo tęsti narystę jame ir toliau skirti ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui", — teigė prezidentas.

Lenkija yra viena iš ES šalių, kuri Rusijos atžvilgiu skleidžia agresyviausią retoriką. Varšuva kartu su Baltijos šalimis nuolat skelbia galimą "Rusijos grėsmę" ir siekia surinkti kuo daugiau Amerikos kariuomenės bei ginklų.

Kaip ne kartą pažymėjo Rusijos valdžia, visi Vakarų politikų pareiškimai apie tariamai agresyvius Rusijos Federacijos ketinimus tėra pretekstas NATO priartėti ir sustiprėti šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Lenkija, JAV, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Lenkijoje po vestuvių šventės daugiau nei 150 žmonių užsikrėtė COVID-19
Lietuva ir Lenkija susitarė kartu sustabdyti Astravo elektros patekimą į ES
Rusijos pokštininkai JT generalinio sekretoriaus vardu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:17 2020.08.03)
Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu Seimo rinkimuose šių metų liepą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Partijos Drąsos kelias Kauno rajono skyrius socialinio tinklapio Facebook puslapyje paskelbė, kad Neringa Venckienė — kandidatė į rudenį šalyje vyksiančius Seimo rinkimus.

Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu 2020-ųjų LR Seimo rinkimuose 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Neringa Venckienė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Venckienė priminė buvusios Lietuvos prezidentės rinkiminės kampanijos pažadą
Venckienė sureagavo į Lietuvos skirtą humanitarinę paramą JAV 
Venckienė: Lietuva nepateikė JTO įrodymų, kad Deimantė yra gyva
Maskva, archyvinė nuotrauka

JAV pasakojo, kad tokiu atveju Rusijai nebus taikomos sankcijos

(atnaujinta 08:13 2020.08.03)
Kalbėdamas apie galimo JAV bendradarbiavimo su Rusija sritis, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pažymėjo, kad artimiausiais mėnesiais abi šalys galės užmegzti dialogą dėl kovos su terorizmu

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. JAV sankcijos Rusijai nebus taikomos, jei Maskva "susilaikys nuo agresijos užsienyje ir taps draugiška JAV ir Europos partnere, — sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas.

"Washington Post" paskelbtame straipsnyje O'Brienas išvardijo daugybę sankcijų, kurias Rusijai įvedė Donaldo Trampo administracija.

"Nei vienas prezidentas neparodė tiek ryžto Maskvos atžvilgiu nuo (Ronaldo) Reigano laikų. Kaip ir Reiganas, prezidentas Trampas siekia naujo kelio santykiuose su Rusija — tokio, kuriame Rusija susilaiko nuo agresijos užsienyje ir tampa draugišku partneriu JAV ir Europai. Tokiame pasaulyje sankcijos Rusijai būtų nereikalingos, o prekyba tarp mūsų šalių klestėtų. Tokie santykiai bus naudingi rusams, amerikiečiams ir visam pasauliui", — rašė O'Brienas.

Rusija ne kartą atmetė Vakarų kaltinimus dėl agresijos. Kalbėdamas apie galimo JAV bendradarbiavimo su Rusija sritis, O'Brienas pažymėjo, kad artimiausiais mėnesiais abi šalys galės užmegzti dialogą kovos su terorizmu klausimais.

"Tiek Rusiją, tiek JAV jų žemėje užpuolė smurtinis ekstremizmas. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais JAV pareigūnai bendraus su savo žvalgybos ir teisėsaugos kolegomis šiais klausimais", — teigė O'Brienas.

Be to, pasak patarėjo, JAV tikisi susitarimo su Rusija ir Kinija, apribojant visus branduolinius ginklus.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
Tegai:
sankcijos, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Ekspertas: JAV sankcijomis bandoma pakenkti Europos interesams
JAV Kongresas pritarė sankcijų "Nord Stream-2" stiprinimui
Kremlius vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Rusijos ir NATO vėliavos

Žurnalistas paaiškino, kodėl Rusija neįstojo į NATO

(atnaujinta 14:12 2020.08.03)
Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas Vladimiras Pozneris pakomentavo Vokietijos Bundestago iš CDU/CSU frakcijos nario Christiano Schmidto pareiškimą, kuris pasiūlė dar kartą aptarti Rusijos įstojimą į NATO, apie kurią buvo rimtai diskutuojama 1990 metais. Televizijos laidos vedėjo teiginys pateiktas jo interviu "Posner Online" svetainėje.

Jis priminė, kad Rusijos stojimo į ES ir NATO idėją palaikė Borisas Jelcinas, o vėliau ir Vladimiras Putinas.

"JAV ir daugelis Europos šalių to nenorėjo", — pabrėžė Posneris.

Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą.

"Nei JAV, nei daugumos Europos šalių pozicija nepasikeitė", — aiškino žurnalistas.

Tuo tarpu jis mano, kad toks Rusijos ir Vakarų suartėjimas būtų palaima, tačiau šiandien televizijos laidų vedėjui tai atrodo ne itin realu.

Vladimiras Pozneris turi trijų šalių — Rusijos, JAV ir Prancūzijos pilietybę. 1991–1997 metais televizijos laidų vedėjas gyveno JAV, kur dirbo CNBC, po to grįžo į Rusiją.

Tegai:
ES, NATO, Rusija
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija