Lietuvos prezidentas Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje

Lietuvos prezidentas apkaltino Rusiją "istoriniu revizionizmu"

(atnaujinta 17:28 2020.07.17)
Šalies vadovas dalyvavo Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje, skirtoje deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje atkreipė Europos lyderių dėmesį į pastaruoju metu suaktyvėjusią istorinio revizionizmo tendenciją. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba. 

"Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas. Vertiname šiuos veiksmus kaip tiesiogiai nukreiptus prieš Lietuvos ir kitų ES šalių suverenitetą ir nepriklausomybę", — sakė jis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusijos priimti Konstitucijos papildymai, ginantys "istorinę tiesą", pastangos reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus bei Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši pasisakymai kvestionuoja Baltijos šalių teritorinį vientisumą ir "okupacijos" faktą.

Įžanginėje kalboje prezidentas teigė, kad "Rusijos pastangos klastoti istoriją" yra vertos visų ES šalių ir institucijų dėmesio bei vieningo atsako.

Nausėda pridūrė, kad "Rusijos pastangos dalinti pasaulį į įtakos sferas" niekaip nesuderinamos su demokratinėmis Vakarų Europos vertybėmis.

Šalies vadovas "informacines Rusijos atakas" įvardijo kaip "grėsmę Lietuvos valstybingumui" ir priminė Europos Parlamento rezoliuciją, priimtą Antrojo pasaulinio karo 80-ųjų metinių proga. Joje kreipiamasi į Europos Komisiją, įpareigojant imtis lyderystės ir vieningų veiksmų, atsakant Rusijai dėl "istorinių faktų klastojimo".

Prezidento teigimu, istorinis revizionizmas grėsme valstybingumui nenusileidžia kitoms hibridinėms grėsmėms, tokioms kaip šalia Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė, kelianti pavojų ES piliečių saugumui.

"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinės įtakos įrankis, kurios skubotas ir neatsakingas paleidimas branduolinės saugos ir savo, ir kaimyninių šalių piliečių sąskaita tik dar kartą parodo tikruosius tikslus. Turime išlikti vieningi, nuoseklūs — jokių nuolaidų projektams, nesuderinamiems su ES piliečių saugumu", — sakė šalies vadovas.

Po prezidento įžanginio žodžio prasidėjo derybos dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.

Istorijos perrašymo kursas

Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą". 

Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą pažymėjo, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui.

Neseniai Putinas paskelbė straipsnį pavadinimu "75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį". Rusijos prezidentas išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jis taip pat paragino partnerius išsaugoti istorinę tiesą, pagrįstą faktais, ir kritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia šeštajame dešimtmetyje, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sudarytas siekiant išvengti karo.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 21:59 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė paaiškino, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas

(atnaujinta 21:48 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.

"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — tvirtino kandidatas.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos
Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą
AstraZeneca

PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę

(atnaujinta 22:42 2021.04.15)
Nepaisant didelio koronaviruso aukomis tapusių pacientų skaičiaus, Europoje yra signalų apie infekcijų sumažėjimą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei milijonas europiečių, trumpai informuodamas sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos departamento vadovas Hansas Kliugė, praneša RIA Novosti.

Padėtis dėl koronaviruso pandemijos Europos regione yra rimta, sakė jis.

"Praėjusią savaitę peržengėme 1 milijono COVID-19 mirčių ribą Europos regione... Kiekvieną savaitę pranešama apie 1,6 milijono naujų infekcijų. Tai yra 9 500 kas valandą arba 160 žmonių per minutę", — sakė jis.

Tuo pačiu metu yra signalų apie galimą naujų koronaviruso atvejų sumažėjimą kai kuriose Europos šalyse. Pačius signalus, kuriuos jis pavadino ankstyvais, jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu, kaip virusas plis tarp žemyno gyventojų.

Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, daugiausia užsikrėtusių žmonių Europos žemyne ​​užfiksuota Prancūzijoje — 5,2 milijono.

Vakcinacija Europoje

PSO išplatino 171 milijoną septynių koronaviruso vakcinų dozių, skirtų naudoti Europoje. Pirmąją vakcinos dozę, pasak jo, gavo beveik 13 % Europos regiono gyventojų, o antrąją — 7 %.

Daugybė Europos šalių atsargiai skiepijasi "AstraZeneca". Kai kurios valstybės nusprendė sustabdyti vakcinos naudojimą, kol bus gautos PSO ir EVA išvados.

Europos vaistų agentūra pareiškė, kad skiepijimas šiuo vaistu gali sukelti trombozės riziką.

PSO teigia, kad tikėtina sąsaja tarp "AstraZeneca" vakcinos ir kraujo krešulių, tačiau ji dar nepatvirtinta, ir priduria, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tegai:
mirtis, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje