Lietuvos prezidentas Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje

Lietuvos prezidentas apkaltino Rusiją "istoriniu revizionizmu"

(atnaujinta 17:28 2020.07.17)
Šalies vadovas dalyvavo Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje, skirtoje deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje atkreipė Europos lyderių dėmesį į pastaruoju metu suaktyvėjusią istorinio revizionizmo tendenciją. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba. 

"Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas. Vertiname šiuos veiksmus kaip tiesiogiai nukreiptus prieš Lietuvos ir kitų ES šalių suverenitetą ir nepriklausomybę", — sakė jis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusijos priimti Konstitucijos papildymai, ginantys "istorinę tiesą", pastangos reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus bei Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši pasisakymai kvestionuoja Baltijos šalių teritorinį vientisumą ir "okupacijos" faktą.

Įžanginėje kalboje prezidentas teigė, kad "Rusijos pastangos klastoti istoriją" yra vertos visų ES šalių ir institucijų dėmesio bei vieningo atsako.

Nausėda pridūrė, kad "Rusijos pastangos dalinti pasaulį į įtakos sferas" niekaip nesuderinamos su demokratinėmis Vakarų Europos vertybėmis.

Šalies vadovas "informacines Rusijos atakas" įvardijo kaip "grėsmę Lietuvos valstybingumui" ir priminė Europos Parlamento rezoliuciją, priimtą Antrojo pasaulinio karo 80-ųjų metinių proga. Joje kreipiamasi į Europos Komisiją, įpareigojant imtis lyderystės ir vieningų veiksmų, atsakant Rusijai dėl "istorinių faktų klastojimo".

Prezidento teigimu, istorinis revizionizmas grėsme valstybingumui nenusileidžia kitoms hibridinėms grėsmėms, tokioms kaip šalia Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė, kelianti pavojų ES piliečių saugumui.

"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinės įtakos įrankis, kurios skubotas ir neatsakingas paleidimas branduolinės saugos ir savo, ir kaimyninių šalių piliečių sąskaita tik dar kartą parodo tikruosius tikslus. Turime išlikti vieningi, nuoseklūs — jokių nuolaidų projektams, nesuderinamiems su ES piliečių saugumu", — sakė šalies vadovas.

Po prezidento įžanginio žodžio prasidėjo derybos dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.

Istorijos perrašymo kursas

Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą". 

Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą pažymėjo, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui.

Neseniai Putinas paskelbė straipsnį pavadinimu "75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį". Rusijos prezidentas išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jis taip pat paragino partnerius išsaugoti istorinę tiesą, pagrįstą faktais, ir kritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia šeštajame dešimtmetyje, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sudarytas siekiant išvengti karo.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Eilės pasienyje

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė kelių šimtų sunkvežimių eilė

(atnaujinta 14:35 2020.10.31)
Taip pat eilės susidaro Latvijos ir Lenkijos pasienyje. Ten susikaupė daugiau nei 120 sunkvežimių

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė daugiau nei 460 sunkvežimių eilė, rodo Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

14:00 valandos (13:00 Lietuvos laiku) duomenimis, daugiau nei 170 sunkvežimių laukia "Kamennyj Log" kontrolės punkte, daugiau nei 120 sunkvežimių — Kotlovkoje, daugiau nei 90 sunkvežimių — Privalkoje. Beniakonių kontrolės punkte — virš 80.

Prie sienos su Latvija taip pat susidarė eilės. Daugiau nei 80 sunkvežimių laukia "Urbanų" kontrolės punkte, daugiau nei 20 — "Grigorovščinoje".

Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Ukraina eilės nedidelės. Kozlovičiuose įvažiavimo laukia daugiau nei 20 vilkikų, o Novaja Gutos — tiek pat.

Dėl epidemiologinės situacijos kaimyninėse šalyse Baltarusija nuo ketvirtadienio laikinai apribojo keleto asmenų kategorijų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos patekimą į kontrolės punktus. Krovininiam transportui apribojimai netaikomi.

Tegai:
pasienis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Lietuvos URM įteikė protesto notą Baltarusijai dėl draudimo atvykti
Baltarusijos studentai įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje