Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos "demokratija" nuvylė lietuvius

(atnaujinta 15:19 2020.07.21)
Palyginti su praėjusiais metais, per pastaruosius keturis mėnesius lietuvių nuomonė apie demokratiją šalyje labai pablogėjo

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Didžioji dauguma lietuvių nepatenkinti demokratijos padėtimi savo šalyje, rašo portalo Rubaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

Pasak straipsnio autoriaus, tai patvirtina "Baltijos tyrimų" atliktos sociologinės apklausos rezultatai. Anot jo, panašios tendencijos Lietuvoje pastebimos šaliai įstojus į Europos Sąjungą.

"Tai yra šalies, kuri save pateikia kaip pagrindinę "demokratijos ir Europos vertybių puoselėtoją" regione, demokratiška nepripažįsta jos pačios gyventojai", — rašo Iljaševičius.

Apklausos duomenimis, 38 % lietuvių mano, kad demokratija šalyje yra patenkinama. Tų, kurie yra kitokios nuomonės, buvo daug daugiau — 52 % (dar 10 % negalėjo atsakyti į klausimą).

Pasak Iljaševičiaus, birželio mėnesio apklausa parodė, kad didžiajai daugumai Lietuvos gyventojų trūksta demokratijos.

Anot jo, tai sunku pavadinti naujienomis. "Baltijos tyrimai" jau daugelį metų vertina Lietuvos gyventojų nuomonę, ir dėl to žinome, kad nuolat jaučiamas demokratijos troškimas šalyje, ir net stojimas į Europos Sąjungą, kuri, atrodo, apima tik šalis, kurių politinės kultūros lygis aukščiausias, nepadėjo jo patenkinti.

Straipsnio autorius primena, kad 2005 metais demokratija Lietuvoje nepatenkintų asmenų buvo 61 proc., 2007–2008 metais jie vis dar sudarė daugiau nei pusę, o 2010 metais jų skaičius išaugo iki 74 proc.

Jis nurodo, kad paskutinės "Baltijos tyrimų" sociologinės apklausos rezultatai atitinka pastarųjų metų tendencijas: paprastai 50–60 proc. respondentų praneša apie demokratijos veikimo Lietuvoje problemas. Tačiau per pastaruosius keturis mėnesius ir palyginti su praėjusiais metais lietuvių nuomonė apie demokratiją šalyje labai pablogėjo. Anot jo, nesunku atspėti, su kuo tai susiję.

"Nuo kovo lietuviai tikrai turėjo laiko pajusti neigiamas koronaviruso epidemijos pasekmes, o žmonių, nepatenkintų demokratija čia (ir ne tik čia), skaičius labai priklauso nuo ekonomikos būklės. Neatsitiktinai 2010 metais daugiau kaip 90 proc. respondentų pažymėjo, kad padėtis šalyje blogėja. Nėra reikalo ieškoti jokio loginio ryšio šioje srityje. Ryšys yra emocinis: dėl ekonomikos žlugimo kalta demokratija, kuri atvedė į valdžią netikusius vadovus", — svarsto straipsnio autorius.

Jo teigimu, kalbant apie nepatenkintųjų skaičiaus per pastaruosius metus padidėjimą, viskas yra akivaizdu. Pakanka prisiminti, koks įvykis Lietuvoje įvyko praėjusią vasarą.

Anot jo, prezidento pareigas užėmė nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda, kuris antrajame ture nugalėjo konservatorių partijos kandidatę Ingridą Šimonytę — Dalios Grybauskaitės "kopiją". Nors Nausėda taip pat buvo artimas Landsbergių stovyklai, rinkėjai matė jį kaip racionalesnį, blaivesnį, diplomatiškesnį politiką.

"Nausėda iš pat pradžių nebuvo užsimojęs politinio mechanizmo "kapitaliniam remontui", tačiau per metus Lietuvoje neįvyko jokių pokyčių (nebent pagerėjo santykiai su Lenkija, tačiau jie pradėjo gerėti jau Grybauskaitės valdymo metais)", — svarsto Aleksejus Iljaševičius.

Jo teigimu, Nausėda iš žmogaus virto politine funkcija. Jo rinkėjai mano, kad demokratija Lietuvoje veikia ne geriausiu būdu.

Autorius pabrėžia, kad padėtis, susijusi su demokratijos vertinimais Europos Lietuvoje, 16 metų iš esmės nepasikeitė: visada yra daugiau nepatenkintų žmonių. Jei prisiminsime Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą aplinkybes, viskas atsistos į savo vietas.

Straipsnio autorius primena, kad ant "Europos svajonės" altoriaus šalis turėjo padėti vertingiausią "sovietų okupantų dovaną" — Ignalinos atominę elektrinę. Briuselis pareikalavo, kad ji būtų uždaryta.

"Europos Sąjungos sąlygos buvo grynai politinės — šalys donorės neslėpė, kad joms tiesiog nereikia valstybės, kuri eksploatuoja Černobylio tipo reaktorius, kurie susikompromitavo 1986 metais. Tačiau nuo 1992 iki 2008 metų nuolat didinome savo saugumą. Be to, Europos Komisija taip pat teikė pagalbą šiems projektams. Švedija ir daugelis kitų šalių daug padėjo. Padarėme viską, kad užtikrintume patikimą ir tinkamą Europos reaktorių saugumą. Ir mes tai įrodėme! Tačiau noras uždaryti stotį jau buvo nenugalimas", — straipsnio autorius cituoja buvusį Ignalinos AE direktorių Viktorą Ševaldiną.

Autorius klausia, ką apie tai galvojo Lietuvos žmonės? Jo teigimu, dėl Ignalinos AE buvo surengtas referendumas 2008 metais, kai elektrinė dar galėjo būti išsaugota. Dėl mažo rinkėjų skaičiaus, jis buvo paskelbtas neįvykusiu, tačiau iš tų, kas įvykdė savo pilietinę pareigą, už Ignalinos AE išsaugojimą balsavo beveik 90 proc.

"Gyventojai nenorėjo atsisakyti patikimo pigios elektros energijos šaltinio — tai faktas. Lietuvos įstojimą į pačią Europos Sąjungą iš tikrųjų lydėjo demokratijos idealų paniekinimas", — sako Iljaševičius.

Anot jo, nuo to laiko oficialiai nepriklausomos Baltijos šalys tenkinasi formalios demokratijos forma, kurioje piliečiai gali laisvai rinktis iš tų, kurie laikysis "bendros partijos linijos".

Pasak Iljaševičiaus, jei užsispyręs lyderis pradeda žaisti ne pagal taisykles, sistema "suvalgo" jį. Taip nutiko buvusiam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui, kuriam ne tik paskelbta apkalta, bet ir uždrausta vėl kandidatuoti į valstybės valdymo postus. Tarptautiniai teismai įsakė Lietuvos Seimui panaikinti draudimą, tačiau šalies valdžia atsisako vykdyti šiuos nurodymus.

Straipsnio autorius primena, kad paskutinį kartą šis klausimas buvo svarstomas birželio pabaigoje, nebuvo pakankamai balsų. Konservatoriai ciniškai siūlo nustatyti terminą, po kurio buvęs prezidentas galės grįžti į politiką. Arba jau nebegalės: Paksui jau 64...

"Tai juokinga, tačiau jau daugelį metų Vilnius siekia atlikti ypatingą vaidmenį propaguodamas demokratines vertybes Rytų Europoje. Prieš pat "Baltijos tyrimų" apklausos rezultatų paskelbimą Lietuvos užsienio reikalų ministerija nustatė, kad Baltarusija nukrypsta nuo "demokratijos standartų". Gerai, kad Lietuva niekur nenukrypsta!" — sako Iljaševičius.

Autorius primena, kad ministerija pabrėžia, jog Baltarusijos vadovybė ne kartą viešai pareiškė esanti pasirengusi įgyvendinti visas tarptautinių institucijų rekomendacijas, nors galbūt Lietuvai derėtų įgyvendinti EŽTT sprendimą dėl Rolando Pakso?

Tegai:
demokratija, Lietuva
Dar šia tema
Juknevičienė susirūpino dėl Rusijos "demokratinės ateities"
"Atsistoti ir išeiti": kaip reikia reaguoti į "demokratijos pamokas" iš Lietuvos
Lietuva nepatenkinta Baltarusijos demokratija
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Vakcina nuo COVID-19 Moderna, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius

(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vakcinacija
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.

Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.

Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.

Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".

Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ukraina, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje