Вид Вильнюса

Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose

(atnaujinta 18:37 2020.07.21)
Baltijos šalys pasisako už JAV kariuomenės buvimą, nes amerikiečiai švaistosi pinigais, sako karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. JAV karių pasitraukimas iš Lenkijos ir Baltijos šalių turės griaunamąjį poveikį šių šalių ekonomikai, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai mano, kad Vašingtonas neturi mažinti savo karinių pajėgų Europoje, nes tai padės "įbauginti" Rusiją, praneša portalas "DW".

Latvija, Lietuva ir Estija kartu pasisakė prieš numatomą Amerikos kariuomenės išvedimą iš Europos po susitikimo Taline su savo kolega iš Vokietijos Heiku Maasu. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat pareiškė, kad transatlantinis ryšys yra nepakeičiamas.

Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija bijo prarasti Amerikos finansavimą, todėl reikalauja išplėsti JAV kariuomenės pajėgas.

"Būtent Amerikos, o ne NATO, nes būtent amerikiečiai švaistosi pinigais. NATO narės stengiasi nesišvaistyti [pinigais], juo labiau, kad šios šalys — pačios NATO narės ir turi priimti NATO išlaidas į savo balansą, turiu omenyje Baltijos šalis ir Lenkiją. O amerikiečių buvimas yra naudingas, nes jie veikia savarankiškai ir išleidžia labai daug pinigų. Niekas nenori jų prarasti", — pasakė jis.

Konovalovas pabrėžė, kad tų šalių valdžioms yra naudingas bet koks Amerikos kareivių vaidmuo, net jų išlaidos vietiniuose baruose.

"Aišku, kad jie reikalaus išplėsti Amerikos karinių pajėgų skaičių ir naudoti visiems nusibodusią siaubo istoriją apie "Rusijos agresiją", kuria niekas Europoje netiki. Jų pasitraukimas turės griaunamąjį poveikį Lenkijos ir Baltijos šalių ekonomikai. Jie to labai bijo", — padarė išvadą ekspertas.

Tegai:
Baltijos šalys, JAV, Lietuva, kariai
Dar šia tema
JAV duos pinigų Lietuvai kariniams sraigtasparniams "Black Hawk" pirkti 
Šiaurės Lietuvoje buvo sulaikytas neblaivus NATO kariškis
Lietuva iš Europos Sąjungos išprašė pinigų, kuriuos išleis JAV naudai
Здание Министерства иностранных дел РФ

"Beldžiasi į atidarytas duris". Maskva perspėja JAV apie didelę klaidą

(atnaujinta 10:49 2020.09.27)
Rusija pasisako už Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties išsaugojimą ir ragina JAV ją pratęsti

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Derybos dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo vyko nuo vasaros. Vašingtonas reikalauja peržiūrėti dokumentą, Maskva atsisako jį keisti. Kokia yra problemos esmė, aiškino Galija Ibragimova ir Sofija Melničuk RIA Novosti straipsnyje.

"Mes negirdime jokios reakcijos"

"Prioritetinis klausimas, kurį galima ir reikia greitai išspręsti, žinoma, yra Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimas. Sutartis baigsis 2021 metų vasario mėnesį, jau greitai. Tokias derybas vedame su savo partneriais Amerikoje", — Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos atidaryme kalbėjo Vladimiras Putinas.

Rusijos prezidentas paragino šalis elgtis santūriai išskleidžiant naujas raketų sistemas. Pernai JAV pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), po ko Maskva paskelbė jų dislokavimo Europoje moratoriumą. Putinas pabrėžė: "Tol, kol nuo tokių priemonių susilaiko JAV".

"Mes, deja, dar negirdime reakcijos į mūsų pasiūlymą nei iš Amerikos partnerių, nei iš jų sąjungininkų", — pridūrė jis.

Antonijas Guteresas ne kartą rekomendavo pratęsti START-III. Tačiau į JAV reikalavimą įtraukti į sutartį Kiniją JT generalinis sekretorius sureagavo neigiamai. Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia taip pat perspėjo amerikiečius apie "didelę klaidą".

Strateginio saugumo šulai

START-III yra pagrindinis dokumentas branduolinių technologijų kontrolės srityje. Pasirašydami jį 2010 metais Maskva ir Vašingtonas įsipareigojo sumažinti savo strateginį arsenalą. Procesas prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai Šaltojo karo priešininkai pasirašė pirmąją Strateginių ginklų ribojimo sutartį (SALT-1). Nuo tada šioje srityje buvo priimti septyni dvišaliai susitarimai.

JAV niekada jų nekvestionavo, tačiau viską pakeitė Donaldo Trampo prezidentavimas. Baltųjų rūmų vadovas siekia pritaikyti susitarimus prie šiuolaikinių realijų, o naujų ginklavimosi varžybų perspektyva jo negąsdina.

2019 metų rugpjūčio mėnesio sprendimą pasitraukti iš INF sutarties JAV paaiškino pretenzijomis Rusijai. Pagrindinė yra ta, kad Maskva neva išbandė dokumentu uždraustą raketą SSC-8 (Rusijos klasifikacijoje — 9M729). Aiškių to įrodymų amerikiečiai nepateikė.

Tačiau neoficialiuose pokalbiuose jie pripažino: problema nėra Maskvos veiksmuose. Pentagonas įtarė Kiniją trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų kūrimu ir pareikalavo, kad Kinijos valdžios institucijos prisijungtų prie strateginių derybų dėl ginklų. Pekinas šuos raginimus ignoravo.

2020 metų gegužę JAV pasitraukė iš "Atviro dangaus" sutarties ir vėl apkaltino Maskvą — neva rusai trukdo atlikti inspekcinius skrydžius. Rusijos gynybos ministerija tai paneigė. Ministerija mano, kad amerikiečiai ketina aktyviau tyrinėti kosmosą, o "Atviro dangaus" sutartis surišo jiems rankas.

Branduolinis paritetas

"JAV ir NATO nerimauja dėl to, kad Kinijos branduolinė programa sparčiai vystosi. Panašu, kad kinai šiuo klausimu ketina pasiekti paritetą su Vašingtonu ir Maskva", — šią vasarą sakė JAV specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea).

Vašingtonas taip pat nepatenkintas tuo, kad START-III neriboja Rusijos taktinio branduolinio potencialo didėjimo. Dabartinį strateginių ginklų patikrinimo mechanizmą Bilingslis irgi sukritikavo.

Diskusijos visgi prasidėjo, tačiau amerikiečiai iškėlė naujas sąlygas. "Jungtinės Valstijos reikalauja įtraukti į sutartį naujausius Rusijos ginklus, tai beldimas į atviras duris", — pareiškė Rusijos ministras.

"Geras pasiūlymas"

Antrasis susitikimų turas baigėsi rugsėjį — be proveržių. JAV turi naują reikalavimą — priimti papildomus pamatinius susitarimus.

Amerikiečiai siūlo įtraukti ne tik strateginį, bet ir taktinį branduolinį arsenalą. Vienintelė nuolaida — Vašingtonas sutiko atidėti Kinijos dalyvavimą derybų procese.

"Mes pateikėme Rusijai gerą pasiūlymą", — sakė Bilingslis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva pratęs susitarimą tik dabartinėmis sąlygomis. Jo galiojimo laikas baigiasi po kelių mėnesių, ir nėra laiko ką nors keisti. Ministerija pažymėjo, kad patvirtinimo procesą vilkino patys amerikiečiai.

"Jei JAV yra pasirengusi sukurti kažką naujo, remdamasi interesų pusiausvyra, tada sandoris bus įmanomas. Tačiau reikia laiko", — situaciją komentavo Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"JAV siekia preferencijų"

"Yra nedaug alternatyvų: arba pratęsti START-III be pakeitimų, arba visiškai jos atsisakyti", — sako ginklų kontrolės problemų ekspertas Jevgenijus Miasnikovas.

Pagrindinę sutarties vertę jis mato strateginių ginklų tikrinimo sistemoje. "Senais laikais buvo sunku kontroliuoti vienas kito veiksmus. Šalys vadovavosi blogiausiu scenarijumi, o tai didino įtampą. Jei sistema sugrius, padidės rizika pakartoti praeitį", — perspėja ekspertas.

"PIR centro" naujųjų technologijų ir tarptautinio saugumo programos direktorius Vadimas Koziulinas neabejoja, kad susitarimas bus pratęstas. JAV reikalavimus jis vertina kaip žaidimą didinant statymus.

"Prieš sudarant sandorį Trampas nori nuderėti daugiau preferencijų. Tačiau laiko praktiškai nebelieka, ir amerikiečiai sutiks pratęsti. Naujos sąlygos yra tolesnių diskusijų objektas. Be to, Rusija taip pat turi pasiūlymų dėl taktinio branduolinio arsenalo ir Amerikos ginklų Europoje", — sako ekspertas.

Jis pabrėžia, kad START-III neapima bepiločių sistemų, nors jas galima laikyti branduolinių ginklų nešikliais.

"Rusija turi daug klausimų dėl bepiločių orlaivių. Tiesą sakant, tai yra ta pati sparnuotoji raketa — dėl daugkartinio naudojimo ji kelia rimtą pavojų. Tačiau susitikimų dėl START-III rėmuose Maskva kol kas šios temos neakcentuoja", — pažymi Koziulinas.

Pasak jo, kontrolės sistemos išsaugojimas dabar daugiausia priklauso nuo JAV. Jei Vašingtonas sutiks vesti dialogą, ilgainiui jame gali dalyvauti Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Indija, Pakistanas — valstybės, turinčios branduolinius ginklus.

Ingrida Šimonytė balsų traukime dėl Seimo rinkimų
 

Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą

(atnaujinta 17:18 2020.09.26)
Lietuvos policijos vadovo teigimu, jau analizuojamos probleminės sritys, kuriose dažniausiai fiksuojami pažeidimai balsuojant

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visuomeninė organizacija ir policija susitarė bendradarbiauti per rinkimus į Lietuvos Seimą, praneša VRK spaudos tarnyba.

Vienas svarbiausių Valstybinės rinkimų komisijos, policijos ir visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" uždaviniai yra užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir užkirsti kelią rinkėjų papirkinėjimui.

Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti viešąją tvarką rinkimų apygardose tiek rengiant išankstinį balsavimą, tiek rinkimų dienomis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad visos bendradarbiaujančios partijos aktyviai reaguos į gautą informaciją apie galimus pažeidimus per rinkimus ir atitinkamai juos užfiksuos, kad būtų išvengta galimų pažeidimų tiek per rinkimų kampaniją, tiek per rinkimus į Seimą.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad jie jau dabar aktyviai stebi ir analizuoja informaciją, sudaro pažeidimų žemėlapį, nustato galimus reagavimo būdus ir prevencines priemones. Pasak jo, policijos pareigūnai analizuoja ir problemines sritis, kuriose dažniausiai pastebimi pažeidimai rinkimuose arba užfiksuojami bandymai papirkti rinkėjus.

"Stebėseną vykdo mūsų žvalgybiniai padaliniai, kurie orientuoti į informacijos rinkimą dėl galimų balsų pirkimo. Esame pasiruošę, dirbsime tiek, kiek to reikalaus situacija. Tikimės, kad prisidės ir policijos rėmėjai, žmonės bus pilietiški ir aktyvūs ir bendras visų darbas padės užtikrinti skaidrius rinkimu", — sakė jis.

Valstybinė rinkimų komisija ir Lietuvos policija ragina žmones, turinčius informacijos apie galimą kyšininkavimą ar kitus su rinkimais susijusius įstatymų pažeidimus, kreiptis į atsakingas organizacijas ir pateikti informaciją.

Apie pažeidimus galima pranešti per elektroninių policijos tarnybų portalą arba paskambinus pagalbos telefono numeriu 112. Apie galimus pažeidimus taip pat galima pranešti skambinant VRK trumpuoju informacijos numeriu 1855.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus
Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą
Nevėžio upė

Aplinkosaugininkai atlieka tyrimą dėl Nevėžyje nugaišusių karšių

(atnaujinta 15:15 2020.09.27)
Departamente pabrėžiama, kad paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Panevėžyje, Nevėžio upėje, atliekamas tyrimas dėl pastebėtų negyvų karšių, apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas savo Facebook paskyroje.

Pranešimas apie įvykį gautas sekmadienio rytą. Pranešta, kad Nevėžio atkarpoje nuo J. Janonio g. iki Panevėžio rajono ribos pastebėtos negyvos žuvys.

Departamente pabrėžiama, kad išgaišo tik karšiai.

Paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos žadama pateikti pirmadienį po tyrimų rezultatų.

Tegai:
Panevėžys, Nevėžio upė, tyrimas, Aplinkos apsaugos departamentas
Dar šia tema
Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje
Šiais metais pažeidėjai valstybei sumokėjo daugiau nei milijoną eurų
Medžiotojai su nelegaliais ginklais Radviliškio rajone patraukė pareigūnų dėmesį