Open Beach

Šimašius papasakojo apie "biurokratinės pelkės" kovą su Lukiškių paplūdimiu

(atnaujinta 22:31 2020.07.21)
Vilniaus meras pareiškė, kad valstybė švaisto laiką ir išteklius niekams, bet esmines problemas ignoruoja

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius papasakojo apie prieš meriją nukreiptą "biurokratinę mašiną", kuri imituoja darbą ir neišsprendžia realių problemų. Apie tai jis rašo savo Facebook paskyroje.

"Biurokratinė pelkė burbuliuoja, spjaudosi, darbą imituoja. Čia skamba kiek poetiškai, tačiau realybė gerokai liūdnesnė. Mes, kaip valstybė, švaistome laiką ir resursus niekams, bet esmines problemas ignoruojame — nes taip paprasčiau imituoti darbą", — rašo meras.

Jis pateikė įstaigų, turėjusių pretenzijų dėl paplūdimio sostinės centre, sąrašą. Tai Valstybinei lietuvių kalbos komisija, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atskiri Seimo nariai, prezidentas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Vyriausioji rinkimų komisija bei Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Vyriausybė ir prokuratūra. 

"Visos, visos iki vienos šios institucijos parašė raštus Vilniaus miesto savivaldybei (o kiek raštų gavo dar ir projekto partneriai). Kai kurie po vieną lapą, kai kurie po penkis lapus, jų rašymui buvo skirta laiko, juos vizavo institucijų vadovai. Mes privalome į juos atsakyti, turime paskirti tam laiko, įrodinėjant, kad smėlis nėra grėsmė visuomenei", — rašo meras.

Jis priminė, kad paplūdimys kainavo apytiksliai 50 tūkstančių eurų, tuo tarpu, anot mero, "biurokratinės pelkės" kova su šiuo smėliu šią sumą jau gerokai perkopė.

Anot Šimašiaus, apskritai kovai su paplūdimiu buvo skirta daugiau nei 1000 valandų, o realios problemos šalyje liko neišspręstos.

"Sugalvoti, kaip mokytojo profesiją padaryti tikrai prestižine? Sukurti pandemijos ekonomikos gelbėjimo paketą? Parengti planą, kaip iš ES gauti milijardai bus investuoti, o ne pravalgyti? Pasirengti strategiją rudeniui, kaip atlaikysime galimą antrąją pandemijos bangą? Ne, juk tai ne pirmos svarbos klausimai Lietuvoje", — pažymi meras.

Pasak Šimašiaus, Lukiškių aikštės smėlis netikėtai atliko funkciją, kurios jis iš jo nesitikėjo.

"Išjudino visą biurokratinę pelkę, atskleidė tikruosius veidus, pasimatė darbą imituoti mėgstančios institucijos ir asmenys. Tai, sakyčiau, rimtas signalas valstybei — arba mes turime per daug institucijų, arba per mažai problemų. Kadangi problemos, deja, akivaizdžios, kyla klausimas dėl tokių institucijų perteklinės veiklos — kam jos visa tai daro? Koks jų tikslas? Gal apskritai jų nereikia, jei jos negali užsiimti rimtų problemų sprendimu?" — apibendrina jis. 

Anksčiau Seimas priėmė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą.

Įstatyme įrašyta, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Tegai:
Vilnius, Lukiškių aikštė, Remigijus Šimašius
Regitra, archyvinė nuotrauka

Kuriozinė situacija: dėl COVID-19 testų vairavimo mokymo rengėjams reiks keisti įstatymą

(atnaujinta 17:04 2021.03.05)
Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Dėl prievolės testuoti vairavimo mokymo ir egzaminų rengėjus prireiks įstatymo keitimo, jį Vyriausybė prašys svarstyti ypatingos skubos tvarka kitą savaitę.

Penktadienį Ministrų kabinetas turėjo svarstyti privalomo testavimo dėl COVID-19 vairavimo mokymo ir egzaminų darbuotojams klausimą, tačiau iškilo teisinių kliūčių.

"Turime praktiškai kuriozinę situaciją, kad tokios valstybės pareigos nustatymas negalėtų būti pačios valstybės finansuojamas be įstatymo pakeitimo", – posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus.

"Kad darbdavių neapkrautumėm našta, kurią jiems reikėtų nešti, o mes neturėtumėm būdo, kaip to kompensuoti, tai pasiūlysim, kad kitam posėdžiui, kurį organizuosime pirmadienį, būtų pateiktas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymo pakeitimas, kuris suteiktų galimybę Vyriausybei numatyti atvejus ir tvarką, kai dėl židinių, protrūkių ar tam tikrų veiklų būtų numatoma pareiga atlikti testą ir ta pareiga būtų apmokama valstybės lėšomis, – teigė ji, pažymėdama, kadįstatymo pakeitimą Seimo bus prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka, — Kad galima būtų priimti jau kitą savaitę".

Šią savaitę Vyriausybė pritarė karantino sušvelninimui, leidžiant atnaujinti vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugos nuo kovo 10 dienos. 

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Lietuva pagerino sergamumo COVID-19 rodiklius ES
Į Lietuvą — tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai
"Regitra" priminė, kodėl motociklininkams svarbu mokėti manevruoti lėtai
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Maldeikienė apkaltino Karbauskį priekabiavimu prie Raskevičiaus

(atnaujinta 15:33 2021.03.05)
Europarlamentarė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių prašydama įvertinti Karbauskio elgesį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atžvilgiu

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė apkaltino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį priekabiavimu prie Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus dėl lytinės orientacijos ir prašo kontrolieriaus įvertinti jo elgesį.

Maldeikienė penktadienį pranešė, kad kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių prašydama įvertinti Karbauskio elgesį Raskevičiaus atžvilgiu. 

Ji sako turinti rimtą pagrindą teigti, kad "valstiečių" lyderio nuolat viešai kartojamos prieš parlamentarą nukreiptos mintys atitinka įstatyme numatytą priekabiavimą dėl lytinės orientacijos.

"Kaltinu Ramūną Karbauskį priekabiavimu. Šiandien kreipiausi į Lietuvos Lygių galimybių kontrolierių, prašydama įvertinti pono Ramūno Karbauskio elgesį, nes turiu rimtą pamatą teigti, jog jo palaikoma akcija bei viešumoje nuolat kartojamos prieš Seimo narį Tomą Raskevičių nukreiptos mintys atitinka Lietuvos Lygių galimybių įstatymo 2 str. 7 d. numatytą priekabiavimą dėl lytinės orientacijos", — socialinio tinklo Facebook paskyroje parašė europarlamentarė. 

Pasak Maldeikienės, Raskevičius yra kompetentingas, darbštus Seimo komiteto pirmininkas, o jo formuojamos darbotvarkės apima platų žmogaus teisių klausimų ratą.

"Žinant, kokią panieką, neapykantą iš kai kurių save krikščionimis vadinančių žmonių patiria Raskevičius ir kiti LGBT žmonės, keista tik tai, kad per jo vadovavimo komitetui laikotarpį LGBT bendruomenės klausimai svarstyti tik vieną kartą. Ir to karto užteko, kad jis būtų žeminamas. Faktai rodo, priekabiauja Karbauskis tik todėl, kad T.Raskevičius yra LGBT bendruomenės narys. Ir tai pažeidžia įstatymą", — teigia ji.

Vasario 23 dieną akciją prieš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką organizavę piliečiai Seimo vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė, jų teigimu, per 300 tūkst. žmonių parašų, kad Raskevičius būtų atleistas. Ji padarė prielaidą, kad prie parašų prieš Raskevičių rinkimo galėjo prisidėti ir "valstiečiai".

Savo ruožtu Karbauskis tai paneigė. Kreipdamasis į Seimo pirmininkę jis rašė, jog minėto kreipimosi autoriai nesikreipė į LVŽS dėl parašų rinkimo ir tas milžiniškas parašų kiekis atsirado ne opozicinių partijų pastangomis, o žmonėms reaguojant į problemas, išdėstytas kreipimosi tekste.

"Dar labiau Jus nuliūdinsiu pasakydamas, kad padėčiau savo parašą po tuo raštu, nes ten nėra homofobijos ir neskatinama neapykanta kažkokioms visuomenės grupėms. Kodėl tuo esu tikras? O gi todėl, kad kreipimosi tekste minimi konkretūs pavyzdžiai, kai komiteto pirmininkas, turintis pareigą vienodai atstovauti ir ginti visų žmonių teises, iškelia vienų grupių teises virš kitų ir tik jomis rūpinasi", — rašė Karbauskis savo Facebook paskyroje. 

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Aušra Maldeikienė
Dar šia tema
Ministrė Lietuvoje užstojo bendrapartietį, iš kurio reikalaujama atimti postą
Nubaustas vilnietis, Facebook'e raginęs susidoroti su Tomu Raskevičiumi
Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas
Smėlis

Pasauliui prognozuojamas vienas svarbiausių prekių trūkumas

(atnaujinta 17:04 2021.03.05)
Anksčiau tuo pačiu buvo pranešta, kad pasaulines prekybos įmones ištiko transporto krizė, nes trūko gabenamų konteinerių

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Pasaulyje baigiasi viena svarbiausių prekių — smėlis. Tai laikoma paklausiausiu ištekliu po vandens, rašo CNBC.

Smėlis yra pagrindinė medžiaga, naudojama tiesiant kelius, tiltus, greituosius traukinius, taip pat gaminant stiklą, silicio drožles ir kt. Ekspertai prognozuoja, kad pasaulis jau susiduria su deficitu, kuris bus vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių.

"Mes niekada negalvojome, kad mums pritrūks smėlio, bet kai kuriose vietose tai jau vyksta", — sakė JT klimato mokslininkas Paskalis Peduzis. Norint pagaminti toną cemento, reikia 10 tonų smėlio. Tai reiškia, kad vien statyboms per metus sunaudojama nuo 40 iki 50 milijardų tonų smėlio.

Per pastaruosius du dešimtmečius trigubai padidėjęs jo naudojimo greitis gerokai viršija natūralų papildymo oru poveikį. Smėlis "suvokiamas kaip pigus, prieinamas ir nesibaigiantis produktas, tačiau taip nėra", sako ekspertai. Gyventojų skaičiaus augimas ir urbanizacija gali dar labiau padidinti šio produkto paklausą.

Anksčiau buvo pranešta, kad pasaulines prekybos įmones ištiko transporto krizė, nes trūko gabenamų konteinerių. Siuntimo išlaidos pastaruoju metu padidėjo 300 proc. Ekspertai tai sieja su netolygiu pasaulio ekonomikos atsigavimu koronaviruso pandemijos metu.

Tegai:
ekonomika