Open Beach

Šimašius papasakojo apie "biurokratinės pelkės" kovą su Lukiškių paplūdimiu

(atnaujinta 22:31 2020.07.21)
Vilniaus meras pareiškė, kad valstybė švaisto laiką ir išteklius niekams, bet esmines problemas ignoruoja

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius papasakojo apie prieš meriją nukreiptą "biurokratinę mašiną", kuri imituoja darbą ir neišsprendžia realių problemų. Apie tai jis rašo savo Facebook paskyroje.

"Biurokratinė pelkė burbuliuoja, spjaudosi, darbą imituoja. Čia skamba kiek poetiškai, tačiau realybė gerokai liūdnesnė. Mes, kaip valstybė, švaistome laiką ir resursus niekams, bet esmines problemas ignoruojame — nes taip paprasčiau imituoti darbą", — rašo meras.

Jis pateikė įstaigų, turėjusių pretenzijų dėl paplūdimio sostinės centre, sąrašą. Tai Valstybinei lietuvių kalbos komisija, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atskiri Seimo nariai, prezidentas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Vyriausioji rinkimų komisija bei Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Vyriausybė ir prokuratūra. 

"Visos, visos iki vienos šios institucijos parašė raštus Vilniaus miesto savivaldybei (o kiek raštų gavo dar ir projekto partneriai). Kai kurie po vieną lapą, kai kurie po penkis lapus, jų rašymui buvo skirta laiko, juos vizavo institucijų vadovai. Mes privalome į juos atsakyti, turime paskirti tam laiko, įrodinėjant, kad smėlis nėra grėsmė visuomenei", — rašo meras.

Jis priminė, kad paplūdimys kainavo apytiksliai 50 tūkstančių eurų, tuo tarpu, anot mero, "biurokratinės pelkės" kova su šiuo smėliu šią sumą jau gerokai perkopė.

Anot Šimašiaus, apskritai kovai su paplūdimiu buvo skirta daugiau nei 1000 valandų, o realios problemos šalyje liko neišspręstos.

"Sugalvoti, kaip mokytojo profesiją padaryti tikrai prestižine? Sukurti pandemijos ekonomikos gelbėjimo paketą? Parengti planą, kaip iš ES gauti milijardai bus investuoti, o ne pravalgyti? Pasirengti strategiją rudeniui, kaip atlaikysime galimą antrąją pandemijos bangą? Ne, juk tai ne pirmos svarbos klausimai Lietuvoje", — pažymi meras.

Pasak Šimašiaus, Lukiškių aikštės smėlis netikėtai atliko funkciją, kurios jis iš jo nesitikėjo.

"Išjudino visą biurokratinę pelkę, atskleidė tikruosius veidus, pasimatė darbą imituoti mėgstančios institucijos ir asmenys. Tai, sakyčiau, rimtas signalas valstybei — arba mes turime per daug institucijų, arba per mažai problemų. Kadangi problemos, deja, akivaizdžios, kyla klausimas dėl tokių institucijų perteklinės veiklos — kam jos visa tai daro? Koks jų tikslas? Gal apskritai jų nereikia, jei jos negali užsiimti rimtų problemų sprendimu?" — apibendrina jis. 

Anksčiau Seimas priėmė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą.

Įstatyme įrašyta, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Tegai:
Vilnius, Lukiškių aikštė, Remigijus Šimašius
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas paragino Lukašenką pasitraukti prezidento posto

(atnaujinta 15:17 2020.09.27)
Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak Makrono, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makonas interviu "Le Journal du Dimanche" pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų.

"Tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai valdžios krizė — autoritarinės valdžios, kuri nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. Akivaizdu, kad Lukašenka turi pasitraukti", — sakė Prancūzijos lyderis.

Be to, Makronas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak prezidento, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais. Kiekvieną šeštadienį akcijas rengiančios moterys nusipelno pagarbos, pridūrė Makronas.

Moterų protestas Minske
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų — per 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija, Emanuelis Makronas, Prancūzija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti iš Baltarusijos
Здание Министерства иностранных дел РФ

"Beldžiasi į atidarytas duris". Maskva perspėja JAV apie didelę klaidą

(atnaujinta 10:49 2020.09.27)
Rusija pasisako už Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties išsaugojimą ir ragina JAV ją pratęsti

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Derybos dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo vyko nuo vasaros. Vašingtonas reikalauja peržiūrėti dokumentą, Maskva atsisako jį keisti. Kokia yra problemos esmė, aiškino Galija Ibragimova ir Sofija Melničuk RIA Novosti straipsnyje.

"Mes negirdime jokios reakcijos"

"Prioritetinis klausimas, kurį galima ir reikia greitai išspręsti, žinoma, yra Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimas. Sutartis baigsis 2021 metų vasario mėnesį, jau greitai. Tokias derybas vedame su savo partneriais Amerikoje", — Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos atidaryme kalbėjo Vladimiras Putinas.

Rusijos prezidentas paragino šalis elgtis santūriai išskleidžiant naujas raketų sistemas. Pernai JAV pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), po ko Maskva paskelbė jų dislokavimo Europoje moratoriumą. Putinas pabrėžė: "Tol, kol nuo tokių priemonių susilaiko JAV".

"Mes, deja, dar negirdime reakcijos į mūsų pasiūlymą nei iš Amerikos partnerių, nei iš jų sąjungininkų", — pridūrė jis.

Antonijas Guteresas ne kartą rekomendavo pratęsti START-III. Tačiau į JAV reikalavimą įtraukti į sutartį Kiniją JT generalinis sekretorius sureagavo neigiamai. Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia taip pat perspėjo amerikiečius apie "didelę klaidą".

Strateginio saugumo šulai

START-III yra pagrindinis dokumentas branduolinių technologijų kontrolės srityje. Pasirašydami jį 2010 metais Maskva ir Vašingtonas įsipareigojo sumažinti savo strateginį arsenalą. Procesas prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai Šaltojo karo priešininkai pasirašė pirmąją Strateginių ginklų ribojimo sutartį (SALT-1). Nuo tada šioje srityje buvo priimti septyni dvišaliai susitarimai.

JAV niekada jų nekvestionavo, tačiau viską pakeitė Donaldo Trampo prezidentavimas. Baltųjų rūmų vadovas siekia pritaikyti susitarimus prie šiuolaikinių realijų, o naujų ginklavimosi varžybų perspektyva jo negąsdina.

2019 metų rugpjūčio mėnesio sprendimą pasitraukti iš INF sutarties JAV paaiškino pretenzijomis Rusijai. Pagrindinė yra ta, kad Maskva neva išbandė dokumentu uždraustą raketą SSC-8 (Rusijos klasifikacijoje — 9M729). Aiškių to įrodymų amerikiečiai nepateikė.

Tačiau neoficialiuose pokalbiuose jie pripažino: problema nėra Maskvos veiksmuose. Pentagonas įtarė Kiniją trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų kūrimu ir pareikalavo, kad Kinijos valdžios institucijos prisijungtų prie strateginių derybų dėl ginklų. Pekinas šuos raginimus ignoravo.

2020 metų gegužę JAV pasitraukė iš "Atviro dangaus" sutarties ir vėl apkaltino Maskvą — neva rusai trukdo atlikti inspekcinius skrydžius. Rusijos gynybos ministerija tai paneigė. Ministerija mano, kad amerikiečiai ketina aktyviau tyrinėti kosmosą, o "Atviro dangaus" sutartis surišo jiems rankas.

Branduolinis paritetas

"JAV ir NATO nerimauja dėl to, kad Kinijos branduolinė programa sparčiai vystosi. Panašu, kad kinai šiuo klausimu ketina pasiekti paritetą su Vašingtonu ir Maskva", — šią vasarą sakė JAV specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea).

Vašingtonas taip pat nepatenkintas tuo, kad START-III neriboja Rusijos taktinio branduolinio potencialo didėjimo. Dabartinį strateginių ginklų patikrinimo mechanizmą Bilingslis irgi sukritikavo.

Diskusijos visgi prasidėjo, tačiau amerikiečiai iškėlė naujas sąlygas. "Jungtinės Valstijos reikalauja įtraukti į sutartį naujausius Rusijos ginklus, tai beldimas į atviras duris", — pareiškė Rusijos ministras.

"Geras pasiūlymas"

Antrasis susitikimų turas baigėsi rugsėjį — be proveržių. JAV turi naują reikalavimą — priimti papildomus pamatinius susitarimus.

Amerikiečiai siūlo įtraukti ne tik strateginį, bet ir taktinį branduolinį arsenalą. Vienintelė nuolaida — Vašingtonas sutiko atidėti Kinijos dalyvavimą derybų procese.

"Mes pateikėme Rusijai gerą pasiūlymą", — sakė Bilingslis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva pratęs susitarimą tik dabartinėmis sąlygomis. Jo galiojimo laikas baigiasi po kelių mėnesių, ir nėra laiko ką nors keisti. Ministerija pažymėjo, kad patvirtinimo procesą vilkino patys amerikiečiai.

"Jei JAV yra pasirengusi sukurti kažką naujo, remdamasi interesų pusiausvyra, tada sandoris bus įmanomas. Tačiau reikia laiko", — situaciją komentavo Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"JAV siekia preferencijų"

"Yra nedaug alternatyvų: arba pratęsti START-III be pakeitimų, arba visiškai jos atsisakyti", — sako ginklų kontrolės problemų ekspertas Jevgenijus Miasnikovas.

Pagrindinę sutarties vertę jis mato strateginių ginklų tikrinimo sistemoje. "Senais laikais buvo sunku kontroliuoti vienas kito veiksmus. Šalys vadovavosi blogiausiu scenarijumi, o tai didino įtampą. Jei sistema sugrius, padidės rizika pakartoti praeitį", — perspėja ekspertas.

"PIR centro" naujųjų technologijų ir tarptautinio saugumo programos direktorius Vadimas Koziulinas neabejoja, kad susitarimas bus pratęstas. JAV reikalavimus jis vertina kaip žaidimą didinant statymus.

"Prieš sudarant sandorį Trampas nori nuderėti daugiau preferencijų. Tačiau laiko praktiškai nebelieka, ir amerikiečiai sutiks pratęsti. Naujos sąlygos yra tolesnių diskusijų objektas. Be to, Rusija taip pat turi pasiūlymų dėl taktinio branduolinio arsenalo ir Amerikos ginklų Europoje", — sako ekspertas.

Jis pabrėžia, kad START-III neapima bepiločių sistemų, nors jas galima laikyti branduolinių ginklų nešikliais.

"Rusija turi daug klausimų dėl bepiločių orlaivių. Tiesą sakant, tai yra ta pati sparnuotoji raketa — dėl daugkartinio naudojimo ji kelia rimtą pavojų. Tačiau susitikimų dėl START-III rėmuose Maskva kol kas šios temos neakcentuoja", — pažymi Koziulinas.

Pasak jo, kontrolės sistemos išsaugojimas dabar daugiausia priklauso nuo JAV. Jei Vašingtonas sutiks vesti dialogą, ilgainiui jame gali dalyvauti Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Indija, Pakistanas — valstybės, turinčios branduolinius ginklus.

Pardavėjai laiko 1969 metų plakatą su buvusio Kinijos lyderio Mao Dzedongo atvaizdu antikvariniame turguje Pekine, Kinija

Kultūrinė revoliucija kinų ir amerikiečių

(atnaujinta 10:50 2020.09.27)
JAV ir kitose šalyse vyksta tai, kas Kinijoje savo laiku vadinosi "kultūrine revoliucija". Panašumas yra visiškas — paminklų griovimas, literatūros naikinimas, "pavyzdinių filmų" platinimas

Kinijos propaganda dar neišmoko ignoruoti klastočių srauto prieš savo šalį — kartais ji laiko savo pareiga juos paneigti. Nors tai daro jau atlaidžiai, lyg išvargusi. Naujas toks paneigimas pasirodė į užsienio skaitytojus orientuotame anglų kalbos leidinyje "Global Times" dėl, tarytum, menkos dingsties — dėl to, kad niekas naujuose mokykliniuose vadovėliuose (manykite — Pekine) neperžiūrėjo negailestingų 1966–1976 metų "didžiosios proletarinės kultūros revoliucijos" vertinimų. Kaip ji buvo vadinama nelaime, taip ir vadinama iki šiol. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Donaldas Trampas
© AP Photo / Carolyn Kaster

Ši istorija labiau vakarietiška nei kiniška. Teigimai dėl vadovėlių keitimo (kurie, kaip mums praneša, priklauso "kai kurioms Vakarų žiniasklaidos priemonėms") — tai, panašu, įprastos nekompetencijos, padaugintos iš noro bet kokiu būdu pakenkti Pekinui, rezultatas.

"Global Times" paaiškina: kaip bebūtų keista, šalis turėjo ir vis dar turi keletą mokyklinių vadovėlių apie gimtąją istoriją variantų. 2016 metais buvo nuspręsta sutvarkyti reikalus šiame chaose, lygiai prieš metus mokyklos pradėjo gauti naujas knygas, nors visiškas vadovėlių pakeitimas bus baigtas tik 2022 metais. Supainioti skirtingų knygų formulėse — "klaida", "sunkus išbandymas" ar "vidinis chaosas" — kokiam nors amerikiečiui labai lengva: kodėl viename leidinyje buvo viena formuluotė, o kitame — naujame — pasirodė kita? Koks skirtumas? Iš tikrųjų viskas paprasta. Oficialų nuosprendį dėl tos chaoso eros priėmė dar Kinijos komunistinės partijos centrinis komitetas 1978 metų gruodį vykusiame plenume. O būtent — kad čia nebuvo jokios revoliucijos ir socialinės pažangos, o tik valstybės vadovo klaida, kuria pasinaudojo kontrrevoliucinė klika; o ši klaida sukėlė "vidinį chaosą", sukėlusį partijos, šalies, visos tautos katastrofą. Nuo tada niekas nepanaikino ir neredagavo plenumo nuosprendžio. Tuo vadovaujamasi ir sudarant naujus vadovėlius.

Ir tuo būtų galima užbaigti pokalbį, jei jis netilptų į bendrą pašėliškos neapykantos Kinijai tendenciją, kurią skleidžia JAV ir kitų Vakarų visuomenių dešinysis flangas. Pažvelkime į vieną iš daugelio amerikiečių medžiagų šia tema, paskelbtą gana pakaltinamame leidinyje "Daily Signal". Vadinasi aiškiai — "Posūkis į tamsą" — ir mintis išreiškia aiškiai. O būtent: visi buvę JAV prezidentai gyrė Kiniją už precedento neturinčią sėkmę kovojant su skurdu, už klestinčios kapitalistinės visuomenės kūrimą, tačiau staiga Pekine įvyko tas pats posūkis į tamsą. Atėjo naujas lyderis Si Dzinpingas, pasmaugė žodžio ir interneto laisvę, surengė platų tautinių mažumų persekiojimą... Ir toliau — pažodžiui: "Šiandien Kinija vėl tapo grėsminga komunistų diktatūra".

Jie grįžo prie Mao Dzedongo: štai į kokią logiką turi laisvai ar priverstinai įsikomponuoti beprotiška idėja, kad Pekinas peržiūri "kultūros revoliucijos" vertinimą, staiga pripažinęs tai naudingu dalyku.

Iš tikrųjų Kinija išlieka tokia, kokia buvo pastaruosius 40 metų. Kažkas, kaip ir visur kitur, ten keičiasi, tačiau ten nėra sugrįžimo prie maoizmo — ir jokio posūkio į tamsą. Pasisukimas įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jis yra tiesiogiai susijęs su grandioziniu ir baisiu įvykiu pasaulio istorijoje — su ta pačia "kultūrine revoliucija", kuri dabar vyksta jau pačiose JAV ir bet kur kitur (tik ne Kinijoje).

Sovietų propaganda šią "revoliuciją" pirmiausia vaizdavo kaip kovą dėl valdžios su ideologine kinų specifika. O būtent: Mao Dzedongas, mėgstantis radikalias visuomenės pertvarkymo priemones, pasitraukė iš valdžios, šaliai pradėjo vadovauti to paties tipo žmonės, kurie ją valdo pastaruosius 40 metų, ir pradėjo atkurti normalų gyvenimą po ankstesnių komunistų (maoistų) eksperimentų. Tačiau Mao su savo sąjungininkais-radikalais ("klika") sugebėjo nustumti prie revoliucijos moksleivius ir studentus, kurie nuniokojo šalį ir nuvertė Mao Dzedongui nemalonią vadovybę, grąžinę jam vadovavimą. Po to — kadangi Kinija nuo to nusirito į badą ir suirutę — Mao kontrolę perdavė kariams, jie nusiuntė į kaimą perauklėjimui jaunus "raudongvardiečius" ir maištininkus ir kažkaip laikėsi iki Mao mirties, 1976 m., po to Kinija ėmė atsigauti ir transformuotis į tai, kas ji yra dabar.

Ir tai tiesa, bet čia maksimumas vienas tik dramblio straublys, o pats dramblys yra didesnis ir sudėtingesnis. Šiandien, po "spalvotųjų" ir kitų revoliucijų, paplitusių po visą pasaulį, patirties, visi labiau domisi kažkuo kitu: o kas paaiškins apie milijonus eilinių "kultūrinės revoliucijos" kovotojų — "raudongvardiečius" ir maištininkus? Gal tai buvo "dvejetukininkų revoliucija", kurie pavydėjo sėkmingesniems mokslo draugams ir apskritai suaugusiųjų pasauliui? Gal ši visuomenė su dideliu malonumu sureagavo į idėjas, kad maždaug 750 milijonų kinų kultūrą ir gyvenimo būdą galima ir reikia stipriai ir visam laikui pakeisti, nors ir sunaikinus tuo metu savo šalį?

Taigi, galų gale tai yra maždaug tas pats, kas buvo ir vyksta dabar visų pirma JAV, bet ir daugelyje kitų šalių. Ir Honkonge — ypatingoje Kinijos teritorijoje, Vakarų likutinėje dalyje. Skirtumas tik tas, kad Kinija iki 1949 metų (kai Mao atėjo į valdžią) apsiėjo be visuotinio išsilavinimo, o štai jis pasirodė ir paaiškėjo, kad tai sunkus dalykas, reikalaujantis pastangų — ir ką daryti su tuo metu skleidžiama proletariato lygybės ir dominavimo, o ne išsilavinusios klasės ideologija? Štai Vakaruose šis procesas buvo kiek kitoks — švietimo lygio ir kokybės sumažėjimas, kurį apsunkino socialinių tinklų idiotizmas. Tuo metu rezultatas buvo tas pats: būtent besimokančioje (ir kažkaip išmokytoje) aplinkoje pasklinda totalinių pokyčių, neapykantos kultūrai, istorijai ir praeičiai, taip pat staigaus ir smurtinio "teisingos" visuomenės kūrimosi idėjos.

Tiesą sakant, tai visai nėra atradimas, jau seniai buvo pastebėta ir pasakyta, kad JAV, o dabar ir kitose šalyse, vyksta būtent ta pati, labai kiniška "kultūrinė revoliucija". Panašumas yra visiškas — paminklų griovimas, literatūros naikinimas, "pavyzdinių filmų" platinimas (žiūrėk naujas "Oskarų" skyrimo taisykles). Ir būtent "dvejetukininkai" dideliais kiekiais tampa buku demokratų (dvasinių Mao brolių) instrumentu, sutriuškinančiu visuomenes ir valstybes. Kas tada nutinka dvejetukininkams — žiūrėk aukščiau, į mažamečių kinų radikalų likimus. Bet tai nesvarbu ir niekas nesigaili.

Ir jei iki galo perskaitytume primityvų agitacinį kūrinį iš "Daily Signal", greitai paaiškės, kad jis skirtas ne Kinijai, o savo "kultūros revoliucionieriams". Tiesiog kažkam Jungtinėse Valstijose atrodo, kad paprastiems žmonėms reikia sukurti dabartinį kairiųjų radikalizmo siaubo įsikūnijimą — ir čia kartu paaiškėja, kad nuo maoizmo išsigydžiusi Kinija visiškai sustiprėjo. Ir reikia ją sustabdyti, apkaltinus bet kuo (grįžimu prie Mao) ir įvedus sankcijas. Tai primityvu ir nekelia pagarbos, bet ką daryti, jei tėvynei kyla pavojus — ji užsikrėtė kinų liga iš 1966 metų.

Tegai:
JAV, Kinija