Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

"Tegul kanda": Sąjunginė valstybė įvertino Lietuvos išpuolius prieš BelAE

(atnaujinta 12:11 2020.07.23)
Aleksejaus Kubrino teigimu, tokie Vilniaus veiksmai neturės jokios praktinės įtakos

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Lietuvos pareiškimai dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) saugos yra politinis išpuolis, kuriuo siekiama "įgelti" Minskui, sakė Sąjunginės valstybės sekretoriaus pavaduotojas Aleksejus Kubrinas.

Anot Kubrino, Lietuva dėl kažkokių priežasčių praleido savo galimybes energijos tiekimo srityje.

"Na, dabar norisi, suvokiant, kad Baltarusija šiuo atžvilgiu bus aukščiau nei Lietuva, kaip nors įkąsti. Na, tegul kanda", — cituoja RIA Novosti.

Kubrinas mano, kad tokie teiginiai negali turėti jokios praktinės įtakos.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmosios jėgainės branduolinis kuras. "Rosatom" planuoja fizinį paleidimą atlikti rugpjūtį.

Lietuva nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, teigdama, kad ji gali "kelti grėsmę" šalies saugumui. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvos Respublikai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Vilniaus rajono gyventojams dalinamos jodo tabletės Astravo AE avarijos atveju.

Anksčiau paaiškėjo, kad šalies valdžia, po to, kai susitvarkys epidemiologinė padėtis, planuoja reguliariai vykdyti pratybas reaguodama į galimas "avarijas" branduoliniame objekte.

Daugelio ekspertų teigimu, Lietuva nepajėgs pasiekti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto boikoto ES lygiu, nes net kaimynės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Be to, ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimu lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Sąjunginė valstybė, Baltarusija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (411)
Dar šia tema
Konservatorius pareiškė, kad nepasitiki energetikos ministru Astravo AE klausimu
Lietuvoje pastatytos naujos radiacinio monitoringo stotys BelAE poveikiui vertinti
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Seimas

Karbauskio išleisti "Neliečiamieji" pavadinti "juodosiomis" technologijomis

(atnaujinta 13:31 2020.09.24)
Leidinio autoriaus teigimu, šiuo metu konservatoriai visais įmanomais būdais stengiasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį ir niekada nesužinotų apie tai, kaip dešimtmečius buvo valdoma Lietuva

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderiio Ramūno Karbauskio leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą", konservatoriai pavadino "juodosiomis" technologijomis.

Apie tai Karbauskis parašė savo Facebook paskyroje.

"Ne, mielieji, juodosios technologijos yra tai, kad visus šiuos metus, pridengiami aukščiausių valstybės pareigūnų, žiniasklaidos priemonių "Neliečiamųjų" herojai darė valstybėje ką tik nori", — pareiškė politikas.

Be to, pasak Karbauskio, juodosiomis technologijomis galima vadinti ir tai, kad "dabar visokiais įmanomais būdais stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį bei niekas ir niekada apie tai, kas vyko ir ką nustatė komisijos, nesužinotų".

"Valstiečių" lyderio reigimu, tiems žmonėms, kuriuos jis savo leidinyje vadina neliečiamiesiais, dabar yra labai neramu, kad toks leidinys keliauja pas žmones, nes "neliečiamieji siekia politinės karjeros, jiems reikia būti valdžioje, vėl joje įsitvirtinti, kad vėl galėtų sukaišioti savo statytinius ir lobti iš valstybės".

Tai, kad neliečiamieji visada yra neliečiamieji, kad ir ką jie bedarytų, politikas iliustravo trečiadienį gautu Lietuvos generalinės prokuratūros atsakymu į Seimo kreipimąsi dėl viešojo intereso ginimo.

Politikas pasakojo, kad Seimo pateiktame nutarime buvo pateikti faktai, kad 2009–2012 metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas lėmė didelį poreikį skolintis, valstybės skola per šį laikotarpį išaugo 8,5 mlrd. eurų, tai yra maždaug 2,7 karto, todėl buvo svarbu skolintis kuo mažesnėmis palūkanomis. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir tuometinė finansų ministrė Iigrida Šimonytė pasielgė kitaip — nusprendusi skolintis finansų rinkose ir iš komercinių finansų įstaigų, tai darė kone brangiausiai visoje ES. Tiek vietos, tiek tarptautiniai komerciniai bankai naudojosi tokiu Vyriausybės sprendimu ir dažniausiai diktavo savo sąlygas.

Taip pat, pasak Karbauskio, buvo pateiktas faktas, kad sprendimas skolintis iš komercinių finansų įstaigų ir nesikreipti finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą, padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (tai yra vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgojo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.

Tokiu būdu, kaip teigiama Seimo nutarime, viešajam sektoriui buvo padaryta maždaug 2,1 mlrd. eurų žala.

"Ką pasakė Lietuvos generalinė prokuratūra, kai Seimas kreipėsi savo nutarimu dėl viešojo intereso gynimo? Citata iš vakar pateikto Generalinės prokuratūros atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones: "Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė", — apgailėstavo politikas.

Politiko teigimu, šis epizodas rodo, jog sustabdyti neliečiamuosius gali tik žmonės — neleisti šiems žmonėms grįžti prie valstybės vairo. Nes kitu atveju, jie "toliau tvarkysis taip, kaip jiems naudinga ir tada žmonės galės skųstis, vėl krautis lagaminus, o jiems bus tas pats, jie tik vaidins demokratiją, o visa kita jūs patys jau žinot", pabrėžė Karbauskis.

Anksčiau Karbauskis pristatė savo leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai". Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją

(atnaujinta 14:16 2020.09.24)
Kaip pažymėjo Baltarusijos lyderis, dėl trečiadienio renginio kai kurios šalys vis dar turi "kažkokią nuoskaudą ar skundų"

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad kai kurios kaimyninės valstybės laikosi nekonstruktyvios pozicijos dėl šalyje vykusios inauguracijos. Baltarusijos vadovas pažymėjo, kad tai yra vidinis respublikos reikalas, ir ji neturėtų iš anksto įspėti Vakarų valstybių apie ceremoniją.

"Ypač tai, kas stebina, kaimynai. Kaimynai Dievo duoti, jų nepasirinksi, ir mes turime gyventi kartu, būti draugais. Tačiau paaiškėja, kad taip nėra visada. Kaimyninės valstybės, ypač Lenkija, žinot, kokios pozicijos ji laikosi. Net po vakarykštės inauguracijos, kažkokia ar nuoskauda, ar pretenzija, kad mes nepranešėme lenkams, lietuviams, ukrainiečiams, čekams ar kam nors kitam, kad surengsime šį renginį", — Lukašenką cituoja naujienų agentūra "BelTA".

Pasak jo, "pagal Baltarusijos įstatymus neturėtume perspėti nieko iš Vakarų šalių ir apskritai nieko perspėti". "Tai yra vidinis mūsų šalies reikalas", — pabrėžė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad iš Vakarų valstybių pusės "yra tik viena kritika: ar tai paslaptis, ar sakramentas". "Žinote, kartu su kariuomene į inauguraciją buvo pakviesta apie du tūkstančiai žmonių. Ir praktiškai neįmanoma to laikyti paslaptyje", — pabrėžė Lukašenka.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. 

Tuo tarpu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Trečiadienį valstybinė agentūra "BelTa" netikėtai pranešė, kad Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose. Tai sukėlė naują protestų bangą, kurios metu policija vėl panaudojo vandens patrankas, kad Minske išvaikytų protestuotojus.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą
Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija
"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius iš Baltijos šalių
Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą iš Lietuvos
Sulaikytasis

Sulaikyti trys asmenys, kurie yra susiję su Remigijaus Daškevičiaus nužudymu

(atnaujinta 13:23 2020.09.24)
Pabrėžiama, kad Remigijus Daškevičius buvo nužudytas 2001 metų lapkričio 24 dieną. Planuojama kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo sulaikytiems asmenims

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai su antiteroristinių operacijų rinktinės "ARAS" kovotojais, vakar sulaikė tris Lietuvos piliečius, kurie yra susiję su Remigijaus Daškevičiaus nužudymu, praneša Lietuvos policija.

"Sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl Remigijaus Daškevičiaus nužudymo organizavimo, t.y. nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 129 str",— teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad Remigijus Daškevičius buvo nužudytas 2001 metų lapkričio 24 dieną. Planuojama kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo sulaikytiems asmenims.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusiukaltimų ir koprupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Pažymima, kad Remigijus Daškevičius buvo Lietuvos bokso federacijos prezidentas, 2001 metais nušautas Vilniuje, Trakų gatvėje.

Tegai:
policija, Aras, sulaikymas
Dar šia tema
Navalnas papasakojo apie savo planus po išėjimo iš ligoninės
Klaipėdoje pro langą iškrito vaikas