Vilnius, archyvinė nuotrauka

Atsakovas "Družbos" dujotiekio užteršimo byloje gavo prieglobstį Lietuvoje

(atnaujinta 17:29 2020.07.23)
Kaip paaiškėjo, Ružečkai prieglobstis buvo suteiktas dar šių metų kovą, tačiau apie tai nebuvo viešai pranešta

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Lietuva suteikė politinį prieglobstį atsakovui "Družbos" dujotiekio užteršimo byloje, buvusiam "Samaratransneft-Terminal" direktoriui Romanui Ružečkai, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

Portalo duomenimis, šią informaciją patvirtino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Kaip pranešama, politinis prieglobstis buvo suteiktas dar šių metų kovą, tačiau tai nebuvo viešai paskelbta.

2019 metų liepos mėnesio viduryje Ružečka buvo sulaikytas Lietuvoje ir nuteistas 3 mėnesiams kalėjimo. Tačiau jau rugpjūčio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas panaikino šį sprendimą. Buvo pasirinkta švelnesnė kardomoji priemonė — iš Ružečkos paimti asmens tapatybės dokumentai, jam buvo uždėta elektroninė apykojė, kad būtų galima nustatyti jo buvimo vietą, ir jis buvo paprašytas neišeiti iš namų.

Tuo pat metu pranešta, kad svarstomas klausimas dėl politinio prieglobsčio suteikimo.

Rusijoje Ružečka yra kaltinamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Praėjusių metų balandžio pabaigoje dujotiekio sistemoje "Družba", per kurią iš Rusijos per Baltarusiją į Europą eksportuojama nafta, įvyko avarija. Degaluose rastas padidėjęs chlorido kiekis. Dėl šios priežasties Lenkija ir Ukraina sustabdė siurbimą. Gegužės mėnesį "Transneft" iš savo pusės problemą pašalino.

Pradėtas įvykio tyrimas. Paaiškėjo, kad tai įvyko dėl sukčių veiksmų. Gegužę Rusijos tyrimų komiteto Samaros regiono valdyba iškėlė baudžiamąją bylą nusikalstamos grupės nariams, kurie įtariami pavogę degalų už mažiausiai milijoną rublių.

Birželį kaltinamųjų skaičius išaugo. Įtarimai pareikšti keturiems "Transneft-Družba" darbuotojams, kuriems paskelbtas namų areštas, ir dar trys šios firmos darbuotojai, kuriems paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tegai:
politinis prieglobstis, Lietuva, Rusija, dujotiekis
ES vėliavos Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atidėjo ES viršūnių susitikimą

(atnaujinta 20:03 2020.09.22)
Turimas omenyje specialusis ES viršūnių susitikimas, kuris buvo numatytas rugsėjo 24–25 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) nusprendė rugsėjo 24–25 dienomis planuotą Europos viršūnių susitikimą perkelti į spalio 1–2 dienas, socialiniame tinkle Twitter sakė Europos Vadovų Tarybos vadovo atstovas Barendas Leitsas (Barend Leyts).

"Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nusprendė atidėti specialųjį ES viršūnių susitikimą, kuris buvo numatytas rugsėjo 24–25 dienomis. Jis įvyks spalio 1–2 dienomis", — rašė Leitsas.

Jis paaiškino, kad vienam iš Mišelio apsaugos pareigūnų buvo diagnozuotas koronavirusas, todėl Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nusprendė laikytis karantino.

"Šiuo metu jis neserga", — pridūrė Europos Vadovų Tarybos vadovo atstovas.

Tegai:
ES
Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju

(atnaujinta 17:59 2020.09.22)
Šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės, pranešė Susisiekimo ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pareiškė, kad vežėjai, dirbantys su Rytų rinka, galės nukreipti krovinių srautus per kitas šalis, jei Baltarusijos siena bus uždaryta. Apie tai praneša TASS.

Narkevič pažymėjo, kad šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės.

Anot jo, įvykus blogiausiam scenarijui, krovinių srautai būtų nukreipiami per kitas šalis, visų pirma — Latviją.

Jis paaiškino, kad Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat papildomai bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina ir bando sudaryti krovininiam transportui maršruto galimybes, kad pavyktų tolygiai paskirstyti sunkvežimių srautus.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai teigia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotino balsavimo.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, pavojingai manevravo neblaivus vairuotojas
Panerių memorialas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 23-iosios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.09.22)
Nuo rugsėjo 23-iosios iki metų galo lieka 99 dienos, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Rugsėjo 23-ioji yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 267-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 99 dienos.

2020 metų rugsėjo 23 dieną saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje — masinės žydų žudynės. Antisemitizmas — sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 metų pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo "A" grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris Valteris Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 dieną, t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį Henricho Himlerio nurodymą naikinti užimtoje TSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis.

Vos prasidėjus karui, birželio 24 dieną Saugumo policijos ir SD operatyvinės "A" grupės vadas Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 dieną su pirmuoju "A" grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Ši diena Lietuvoje paskelbta Žydų genocido diena 1992 metais. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. visų šalyje gyvenusių žydų — 196 tūkst. iš 210 tūkst. Visiškai sunaikinta savita kultūra.

Kiti su šia diena susiję įvykiai

1907 metais Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23–24 dienomis).

1926 metais Kaune veiklą pradėjo Žemės ūkio rūmai. Šalyje, kur didžioji gyventojų dalis užsiėmė žemdirbyste, o pagrindinės valstybės pajamos plaukė iš žemės ūkio, tokios organizacijos įkūrimas buvo itin svarbus žingsnis. 1942 metais panaikinti rūmai nuo 1991 metų sėkmingai atgimė ir gyvuoja iki šiandien.

1931 metais Šiaulių dramos teatras parodė savo pirmąjį spektaklį — Karlo Gocio "Princesę Turandot".

1943 metais vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. Žydų tautybės žmonės masiškai išžudyti Paneriuose. Po šios tragiškos dienos Vilnius, visame pasaulyje garsėjęs savo žydais ir jų pasiekimais bei kultūra (gavęs net Šiaurės Jeruzalės vardą), neteko daugelio šios tautos atstovų. 1941–1943 metais veikęs getas pražudė virš 50 tūkst. Vilniaus žydų. Tik porai tūkstančių jų buvo lemtą išgyventi karo baisenybes. Po šių žudynių Vilnius neteko didžiausios gyventojų dalies per visą savo istoriją.

2003 metais sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė Tabako kontrolės konvenciją, kuri įpareigoja per penkerius metus šalyje uždrausti tabako reklamą. Lietuva yra 57-oji šį dokumentą pasirašiusi valstybė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai