URM vadovas Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą

(atnaujinta 11:13 2020.07.26)
Lietuvos ir Ukrainos atstovai susitikime pabrėžė būtinumą tęsti ES ekonomines sankcijas Rusijai, "kol pilnai neįvykdyti Minsko susitarimai"

VILNIUS, liepos 26 — Sputnik. Šią savaitę vyko 14-asis Lietuvos ir Ukrainos Europos komisijos nuotolinis posėdis, kurio metu buvo diskutuojama apie Rytų partnerystės iniciatyvą ir Lietuvos paramą Ukrainai. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Nuotoliniam posėdžiui pirmininkavo URM vadovas Linas Linkevičius ir Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir Euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanyshyna.

Lietuvos ir Ukrainos atstovai posėdžio metu aptarė ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimą, įskaitant Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės įgyvendinimą, bendradarbiavimą skaitmeninės darbotvarkės, energetinio saugumo, susisiekimo, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. 

Buvo aptarta ir Rytų partnerystės iniciatyva bei pasirengimas kitąmet Vilniuje vyksiančiai Ukrainos reformų konferencijai.

"Lietuva ir toliau tęs visokeriopą paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą ir susijusias reformas. Remiame tolesnį ES-Ukrainos santykių gilinimą, glaudesnį bendradarbiavimą energetikos, muitų, skaitmeninės darbotvarkės, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Tuo pačiu itin svarbu išlaikyti jau pasiektus reformų rezultatus ir tęsti ambicingą darbotvarkę", — pažymėjo Linkevičius. 

Pasak Linkevičiaus, "Ukraina išlieka svarbiausia Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos partnere".

Susitikime Lietuva patvirtino nuoseklią paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui "tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose". Lietuvos ir Ukrainos atstovai pabrėžė būtinumą tęsti ES ekonomines sankcijas Rusijai, "kol pilnai neįvykdyti Minsko susitarimai". 

Ukrainos atstovai informavo, kad Trišalėje kontaktų grupėje liepos 22 dieną sutarta dėl papildomų priemonių, siekiant užtikrinti pilną ir visaapimantį ugnies nutraukimą, kuris, tikimasi, atvers kelią progresui ir kitų Minsko susitarimų nuostatų įgyvendinimui.

Eurointegracijos komisijos posėdžio metu taip pat apsikeista abiejų šalių patirtimi kovojant su COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis.

Lietuvos ir Ukrainos eurointegracijos komisija koordinuoja Lietuvos paramą Ukrainos politinėms, administracinėms, ekonominėms ir socialinėms reformoms, vykdomoms siekiant įgyvendinti Ukrainos Europos integracijos siekius.

Baltijos šalys palaiko Ukrainos suverenitetą. Lietuvos vyriausybė ne kartą rodė iniciatyvą "teikdama pagalbą" Ukrainos integracijos į Europą procesui pagreitinti. Tačiau kai kurie Europos politikai pareiškė, kad kalbėti apie Kijevo narystę Europos Sąjungoje artimiausiais metais yra nerealu.

Tegai:
sankcijos Rusijai, sankcijos, Lietuva, Ukraina
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja
Президент Литвы Гитанас Науседа прибыл на саммит Европейского Союза, Бельгия, 1 октября 2020 года

ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda

(atnaujinta 16:28 2020.10.01)
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į situaciją Baltarusijoje yra nepriimtinas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Sąjunga turėtų parengti paramos Baltarusijos žmonėms planus laikotarpiui po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo, užkertant kelią "kišimuisi" į situaciją iš "trečiųjų šalių", ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ES viršūnių susitikimą.

"Turime sukurti priemones, skirtas Baltarusijos žmonėms paremti laikotarpiu po Lukašenkos. Turime įtikinti baltarusius, kad esame pasirengę jiems padėti, remti ekonomiką, išplėsti patekimą į Europos rinką, palengvinti kreditavimo galimybes, supaprastinti vizų režimą", — sakė Nausėda ir pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad ES vadovai viršūnių susitikime "pagaliau sugebės įvesti sankcijas prieš Baltarusiją".

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu pareiškė, kad Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, ES, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų