Neringa Venckienė

Venckienė: Lietuva nepateikė JTO įrodymų, kad Deimantė yra gyva

(atnaujinta 00:42 2020.07.27)
Anksčiau JTO Priverstinių dingimų komitetas, paskelbęs Deimantės Kedytės paiešką, nurodė Lietuvai pranešti merginos adresą ir pateikti įrodymus, ar ji yra sveika

VILNIUS, liepos 26 — Sputnik. Buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė savo Facebook paskyroje pasidalino paskutinėmis naujienomis apie Deimantę Kedytę.

"Lietuvos Valstybė Jungtinių Tautų Organizacijai pranešė, kad Deimantei psichologinė pagalba teikiama iki šiol. Ar ji gyva, JTO įrodymų nepateikė", — rašo Venckienė.

Anksčiau buvusi teisėja pranešė, kad iki 2020 metų liepos 2 dienos Jungtinių Tautų Organizacijos Priverstinių dingimų komitetas, paskelbęs Deimantės Kedytės paiešką, nurodė Lietuvai pranešti merginos adresą ir pateikti įrodymus, ar ji yra sveika.

Venckienės byla

Venckienės šeimą labai paveikė nagrinėjama pedofilijos byla. Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta.

Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui. 2012 metų gegužę, įsikišus teisėsaugos pareigūnams, mergaitė buvo paimta iš namų Garliavoje, kur gyveno su teta ir seneliais, ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Nuo tada nežinoma nei Stankūnaitės, nei Deimantės buvimo vieta.

Neringa Venckienė 2013 metais išvyko su sūnumi Karoliu į JAV. Lietuvoje ji buvo apkaltinta pasipriešinimu teisėsaugai.

2019 metų rudenį JAV išdavė Venckienę Lietuvai ir šių metų sausį jai pateikti kaltinimai, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Venckienė anksčiau skelbė, kad dešimt metų Lietuvos valdžia nepateikė realių jos kaltės įrodymų, o Lietuvos prokurorai nuo pat pradžių stengėsi sušvelninti pedofilijos skandalą.

Gegužės pabaigoje Panevėžio apylinkės teismas surengė posėdį Venckienės byloje, po to surengtas dar vienas posėdis. Ji kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Lietuva, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Deimantė Kedytė, Neringa Venckienė
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (56)
Dar šia tema
Gėda ir liūdna: Venckienė apie Nausėdai daromą spaudimą įsisegti LGBT ženkliuką
Venckienė priminė buvusios Lietuvos prezidentės rinkiminės kampanijos pažadą
Venckienė sureagavo į Lietuvos skirtą humanitarinę paramą JAV 
Klaipėdos uostas

Skvernelis Baltarusijos planus perorientuoti krovinius į RF uostus pavadino krachu

(atnaujinta 19:44 2020.10.01)
Kartu politikas neatmeta galimybės, kad tokia situacija įmanoma, tačiau, jo nuomone, tai būtų politinis sprendimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Baltarusijai ekonomiškai nenaudinga perorientuoti savo krovinių srautus iš Lietuvos į Rusijos uostus, pranešė "TASS".

"Ekonominiai parametrai, nei kalbant apie birius krovinius, nei kalbant apie naftos produktus [rodo — Sputnik], kad Baltarusijai neapsimoka perorientuoti į Rusijos uostus. Tai dar vienas ekonominis krachas būtų", — sakė premjeras.

Tuo tarpu Skvernelis neatmeta galimybės, kad tokia galimybė egzistuoja. Jo nuomone, tai būtų "politinis sprendimas", o Baltarusijos ekonomika ir taip "priklauso nuo Rusijos".

Taip pat premjeras pridūrė, kad prarasti nepriklausomų pajamų šaltinį tokioje situacijoje — neprotinga.

Krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir Baltarusijos situacijos po prezidento rinkimų kontekste.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Baltarusijos politinė valia daug lemia perorientavimo klausime. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja
Paminklas Hariui Poteriui Londono centre

Londono centre pasirodė paminklas Hariui Poteriui

(atnaujinta 17:37 2020.10.01)
Skulptūra papildė projekto, skirto pagerbti išskirtinius praėjusio amžiaus filmus, eksponatus, tarp kurių jau yra triušio Bugs Bunny, Batmano, Mr. Beano, Mary Poppins, Gene Kelly'io iš "Dainuojančių lietuje", meškučio Paddingtono ir kitų figūros

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Londono centre, Lesterio aikštėje, pasirodė paminklas garsiam visame pasaulyje burtininkui Hariui Poteriui, praneša agentūra "Press Association".

Lenkų skulptoriaus Andžejaus Šimčiko (Andrzej Szymczyk) kūrinyje užfiksuota scena iš filmo "Haris Poteris ir Išminties akmuo", kur Hogvartso mokinys žaidžia kvidičą.

Bronzinis paminklas Hariui Poteriui įrengtas Londono Lesterio aikštėje, netoli kino teatro "Odeon", kur 2001 metais įvyko pasaulinė filmo premjera.

Skulptūra, vaizduojanti aktorių Danielį Redklifą (Daniel Radcliffe), taps projekto "Scenos aikštėje" (angl. "Scenes in the Square"), skirto pagerbti išskirtinius praėjusio amžiaus filmus, dalimi. Įgyvendinant šį projektą, kuris tęsis iki 2023 metų liepos, Lesterio aikštėje jau įrengtos triušio Bugs Bunny, Batmano, Mr. Beano, Mary Poppins, Gene Kelly'io iš "Dainuojančių lietuje", meškučio Paddingtono ir kitų figūros.

Septynių britų rašytojos Džoanos Rouling (Joanne Rowling) romanų apie Harį Poterį serija, parašyta 1997–2007 metais, išleista 400 milijonų egzempliorių tiražu ir išversta į 65 pasaulio kalbas.

Tegai:
Didžioji Britanija, Londonas, Haris Poteris
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Paaiškėjo, apie ką gali būti naujas filmas apie Harį Poterį
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku