Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai kreipėsi į ministrą pirmininką dėl neveikiančios e. sveikatos sistemos

E. sveikatos sistema neveikia jau savaitę, kai po vykusios liūties trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl skaitmeninių duomenų saugumo po praėjusią savaitę užlietos "Registrų centro" serverinės, kuri iki šiol neveikia ir taip trikdo Lietuvos įstaigų darbą.

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pasak konservatorės, šis incidentas parodė, kad valstybė iki šiol nėra tinkamai pasiruošusi tvarkyti skaitmeninę erdvę. Parlamentarę nustebino ne tik galimai netinkama vieta serveriams laikyti, bet ir tai, kad sistemos neturėjo atsarginių serverių. 

"Negana to, iššauktos ir kitų institucijų ar jų atstovų reakcijos, kad serveriai laikomi galimai netinkamose patalpose, kad nėra skiriama pinigų kopijoms archyvuoti", — teigia Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Parlamentarė prašo premjero atsakyti, ar Vyriausybė ketina įvertinti situaciją tose įstaigose, kurios valdo didelį kiekį skaitmeninių duomenų, ir kokią pagalbą Vyriausybė skirs įstaigoms, tvarkančioms didelius kiekius skaitmeninių duomenų.

Konservatorė taip pat domisi, ar kultūros įstaigoms: muziejams, tyrimų institutams, bibliotekoms — yra skiriama pakankamai lėšų, kad duomenys būtų saugūs.  

"Krizė dėl "Registrų centro" serverių, neveikiančios e. sveikatos sistemos kelia pagrįstų klausimų, kaip valstybėje užtikrinamas skaitmeninių duomenų saugumas. Kultūros ir mokslo įstaigose vykdomi skaitmeninimo darbai, tačiau ar valstybė pasirūpina, kad atliktas darbas būtų tinkamai prižiūrimas, kad kultūros, istorinis paveldas, mokslo duomenys būtu išsaugoti? Nesinori išgirsti atvejų, kuomet dėl galimo lėšų stygiaus ar kitų priežasčių, bus neapsaugoti ne tik kasdieniniame gyvenime naudojami duomenys, bet ir istorinės atminties, kultūros dalykai", — pažymi parlamentarė.

Pirmadienio vakarą po smarkaus lietaus Vilniuje sutriko Registrų centro veikla, labiausiai nukentėjo e. sveikatos sistema, kurios darbo iki šiol nepavyko atkurti. Neveikiant e. sveikatai, gydymo įstaigos negali įkelti e. dokumentų, išrašyti e. receptų, atlikti kitų e. sveikatos paslaugų funkcijų, pacientai su e. parašais vaistinėse negali įsigyti jiems paskirtų vaistų, vaistinės negali išduoti pacientams vaistų.

Tegai:
ministras pirmininkas, konservatoriai
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Lietuvos "demokratija" nuvylė lietuvius
Kasčiūnas apie rinkimus: visuomenė rinksis tarp Šimonytės ir Skvernelio
Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 
Balsavimas

Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Radviliškio rajono mero rinkimų ture

(atnaujinta 15:33 2021.04.21)
Pakartotiniame balsavime dėl mero posto varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai — Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų antrajame ture, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Pirmajame rinkimų ture nė vienas iš dalyvavusių kandidatų nesurinko balsų daugumos, todėl buvo surengtas pakartotinis balsavimas.

Jo metu varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai — Jolanta Margaitienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Vytautas Simelis (Lietuvos žaliųjų partija).  

Nugalėtojas paaiškės balandžio 25 dieną, kai pasibaigus pakartotiniam balsavimui ir suskaičiavus rinkėjų balsus, bus žinoma, kuris kandidatas surinko daugiau rinkėjų balsų. 

Pakartotinis balsavimas iš anksto vyks balandžio 21–22 dienomis, nuo 8 ryto iki 20 valandos vakaro.

Tuo tarpu, pakartotinis balsavimas specialiuose punktuose bus organizuojamas balandžio 21–23 dienomis sveikatos priežiūros įstaigose, globos namuose, įkalinimo vietose ir kt.

Balsavimas namuose vyks balandžio 23-24 dienomis. Jo metu balsuos rinkėjai, turintys teisę balsuoti namuose: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose.

Pakartotinis balsavimas rinkimų dieną vyks balandžio 25-ąją, kai rinkėjai balsuos savo rinkimų apylinkėje nuo 7 ryto iki 20 valandos vakaro. 

Tegai:
balsavimas, Radviliškio rajonas, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų
Balandžio 25-ąją vyks pakartotinis Radviliškio mero rinkimų balsavimas
Karinė technika Lietuvoje

Anušauskas: ruošdamasi naujo poligono statyboms Skvernelio Vyriausybė padarė "klaidų"

(atnaujinta 12:48 2021.04.21)
Anušausko teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Apie tai jis pranešė Seime.

Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.

"Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas", — sakė Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.

"Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų", — tvirtino Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Ministerijoje vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Tegai:
poligonai, Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Ukrainos ambasadorius "paskyrė" Vokietiją atsakinga už Kijevo stojimą į NATO
Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe
Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą
Baltarusijos ir Ukrainos siena

Ukraina sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą

(atnaujinta 13:26 2021.04.21)
Ukrainos valdžia padidino patrulių pasienyje skaičių ir taip pat nurodė padaliniams kuo labiau stebėti situaciją pasienio teritorijose

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba daugiausia dėmesio skyrė Baltarusijos ir Ukrainos ruožui. Tuo pat metu Ukrainos kariuomenė teigia, kad nėra karių sankaupų, praneša RBC-Ukraina.

Sunkvežimiai
© Sputnik / Алексей Мальгавко

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešėjo Andrejaus Demčenkos, nemažas dėmesys visada skiriamas situacijai Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje. Dabar situacija išlieka rami.

"Tiesiogiai pasienio linijoje ar netoli sienos neužfiksuojame karinės technikos judėjimo ar karinių vienetų kaupimo. Taip pat nebuvo jokių neįprastų situacijų", — sakė jis.

Savo ruožtu Baltarusijos pasieniečiai budi kasdien, sakė oficialus Baltarusijos valstybinio organizacinio komiteto atstovas Antonas Bičkovskis.

"Jokios papildomos priemonės neveikia, išskyrus apribojimus dėl antiepidemiologinės padėties", — aiškino jis.

Iki 2021 metų pabaigos Ukraina pasienyje su Baltarusija įvedė papildomas priemones. Kaimyninė šalis tai pateisino stiprindama sienų režimo laikymosi kontrolę, užkardydama pažeidimus ir saugodama nacionalinį saugumą.

Visų pirma, nuo 22:00 iki 06:00 bet koks darbas šalia sienos yra draudžiamas, transporto priemonių ir žmonių judėjimas, bet kokie aviacijos ir bepiločių transporto priemonių skrydžiai yra draudžiami. Apribojimai taip pat turi įtakos plaukiojančių laivų kelionėms ir nardymo operacijoms pasienio zonoje.

Tegai:
pasienis, Ukraina, Baltarusija