Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai kreipėsi į ministrą pirmininką dėl neveikiančios e. sveikatos sistemos

E. sveikatos sistema neveikia jau savaitę, kai po vykusios liūties trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl skaitmeninių duomenų saugumo po praėjusią savaitę užlietos "Registrų centro" serverinės, kuri iki šiol neveikia ir taip trikdo Lietuvos įstaigų darbą.

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pasak konservatorės, šis incidentas parodė, kad valstybė iki šiol nėra tinkamai pasiruošusi tvarkyti skaitmeninę erdvę. Parlamentarę nustebino ne tik galimai netinkama vieta serveriams laikyti, bet ir tai, kad sistemos neturėjo atsarginių serverių. 

"Negana to, iššauktos ir kitų institucijų ar jų atstovų reakcijos, kad serveriai laikomi galimai netinkamose patalpose, kad nėra skiriama pinigų kopijoms archyvuoti", — teigia Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Parlamentarė prašo premjero atsakyti, ar Vyriausybė ketina įvertinti situaciją tose įstaigose, kurios valdo didelį kiekį skaitmeninių duomenų, ir kokią pagalbą Vyriausybė skirs įstaigoms, tvarkančioms didelius kiekius skaitmeninių duomenų.

Konservatorė taip pat domisi, ar kultūros įstaigoms: muziejams, tyrimų institutams, bibliotekoms — yra skiriama pakankamai lėšų, kad duomenys būtų saugūs.  

"Krizė dėl "Registrų centro" serverių, neveikiančios e. sveikatos sistemos kelia pagrįstų klausimų, kaip valstybėje užtikrinamas skaitmeninių duomenų saugumas. Kultūros ir mokslo įstaigose vykdomi skaitmeninimo darbai, tačiau ar valstybė pasirūpina, kad atliktas darbas būtų tinkamai prižiūrimas, kad kultūros, istorinis paveldas, mokslo duomenys būtu išsaugoti? Nesinori išgirsti atvejų, kuomet dėl galimo lėšų stygiaus ar kitų priežasčių, bus neapsaugoti ne tik kasdieniniame gyvenime naudojami duomenys, bet ir istorinės atminties, kultūros dalykai", — pažymi parlamentarė.

Pirmadienio vakarą po smarkaus lietaus Vilniuje sutriko Registrų centro veikla, labiausiai nukentėjo e. sveikatos sistema, kurios darbo iki šiol nepavyko atkurti. Neveikiant e. sveikatai, gydymo įstaigos negali įkelti e. dokumentų, išrašyti e. receptų, atlikti kitų e. sveikatos paslaugų funkcijų, pacientai su e. parašais vaistinėse negali įsigyti jiems paskirtų vaistų, vaistinės negali išduoti pacientams vaistų.

Tegai:
ministras pirmininkas, konservatoriai
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Lietuvos "demokratija" nuvylė lietuvius
Kasčiūnas apie rinkimus: visuomenė rinksis tarp Šimonytės ir Skvernelio
Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 
Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:49 2020.09.28)
Daugelis Lietuvos teisininkų 30 metų senumo įvykius interpretuoja šiuolaikiškai, atsižvelgdami į įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais, mano Rišardas Burda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Anksčiau nežinomų sovietų užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų paskelbimas padės paneigti Lietuvos valdžios teiginius, kad 1991 metų sausio įvykiai buvo Sovietų Sąjungos bandymas vėl okupuoti respubliką, kas leidžia įrodyti teisinį teismo proceso negaliojimą, mano buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Rišardas Burda, praneša RIA Novosti.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko internetinio dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

"Teisėkūros lygiu Lietuvoje nustatyta, kad už 1939–1940 metų okupacijos neigimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet daugelis Lietuvos teisininkų, tarp jų ir konstituciniai teisininkai, vertindami 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, kalba apie reokupaciją, arba pakartotinę okupaciją", — sakė Burda RIA Novosti.

"Jie interpretuoja 1991 metų sausio įvykius šiuolaikiškai, atsižvelgdami į vėliau pakeistus įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais. Ir tarptautinei teisei tai yra naujovė. Juk niekas 1991-aisiais negalėjo įsivaizduoti, kad tie įvykiai bus traktuojami kaip bandymas užgrobti valstybės valdžią", — pridūrė agentūros pašnekovas.

"Šiame kontekste būtų labai įdomu išgirsti ekspertų, analizavusių tuos dokumentus, vertinimą. Nes kalbama apie įslaptinto tipo dokumentus, kurie iki šiol nebuvo prieinami nei Rusijos, nei Lietuvos istorikams", — sakė advokatas.

Burda pridūrė, kad šių dokumentų įvertinimas būtų svarbus Jurijui Meliui, 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui.

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Melui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos Tyrimo komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai

(atnaujinta 23:10 2020.09.28)
Lietuvos vadovas ir jo kolega iš Prancūzijos pasikeitė nuomonėmis įvairiais klausimais, įskaitant užsienio politiką ir regioninį saugumą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu pavyko pasiekti susitarimą dėl Gaivinimo plano ir ilgalaikės ES finansinės perspektyvos. Prezidentas taip pat padėkojo už Prancūzijos indėlį didinant regioninį saugumą. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuota 300 Prancūzijos karių.

Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad paskelbtas bendras Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos pareiškimas dėl ES veiksmų, apsaugant šalių demokratijas, parodo tvirtą pasiryžimą užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į rinkimus, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Prezidentai aptarė padėtį Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmus, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.

Nausėda taip pat informavo Prancūzijos vadovą apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, smurto panaudojimą prieš savo piliečius bei žmogaus teisių pažeidimus. 

"Turime siekti, kad Europos Sąjunga ir visos laisvės ir demokratijos vertybes puoselėjančios valstybės pasiųstų aiškią žinią režimui, įvesdamos sankcijas ir kviesdamos surengti naujus, demokratinius, tarptautinių stebėtojų prižiūrimus rinkimus", — pabrėžė šalies vadovas.

Prezidentas priminė, kad Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija visiškai įgyvendintų Astravo atominės elektrinės streso testų reikalavimus iki jos paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit

Susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl santykių su Rusija. Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pasiekta pažangos, sprendžiant Rusijos agresijos Ukrainoje klausimą, būtina išlaikyti ir plėsti ES sankcijas Rusijai. Taip pat kalbėta apie "siekius užkirsti kelią šios šalies bandymams klastoti istoriją, kištis į kitų šalių rinkimus bei kėsintis į žmonių gyvybes".

Vizito metu pasirašyti dokumentai — Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo kelio gairės ir supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.

Президент Франции Эманнюэль Макрон на встрече с литовским лидером Гитанасом Науседой в Литве, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Rugsėjo 29 d. Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai kartu aplankys Prancūzijos karius NATO priešakinių pajėgų batalione, Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, Emanuelis Makronas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų