Kremlius

Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos

(atnaujinta 08:53 2020.07.28)
Tuo tarpu Maskvai yra patogiau dirbti G20 formatu, nes tai yra demokratiškesnis atstovavimas ir jis apima didesnį šalių skaičių, mano politologas Jurijus Počta

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Ne visos G7 valstybės sutinka pakviesti Rusiją į viršūnių susitikimą, tačiau kartu jos pripažįsta, kad be Rusijos negali išspręsti problemų su kitomis šalimis, interviu Sputnik radijui pasakė politologas, Rusijos tautų draugystės universiteto Lyginamosios politologijos katedros profesorius Jurijus Počta.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) pareiškė, kad vargu, ar bus įmanoma toliau plėsti G7 formatą ir įtraukti Rusiją į grupę.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad atideda G7 susitikimą rugsėjui ir nori ten pakviesti dar keturias šalis: Rusiją, Indiją, Australiją ir Korėjos Respubliką. Anot jo, Rusijos buvimo G7 reikalauja sveikas protas. Masas anksčiau išreiškė abejones dėl "tarpinio formato" tarp G7 ir G20 — pritraukiant trečiąsias šalis į G7.

Politologas Jurijus Počta pažymėjo, kad Maso pareiškime yra rimtas prieštaravimas, nes Vokietijos ministras taip pat pažymėjo, kad be Rusijos neįmanoma išspręsti Sirijos, Libijos ir Ukrainos problemų.

"Rusija užima daugiau ar mažiau suprantamą poziciją. Mes kalbame apie tai, ko ir nelabai norėjosi, nes G7 — tai vis dėlto yra imperialistinių valstybių klubas, kurios bando nuspręsti pasaulio likimą, nepaisydamos viso šio pasaulio nuomonės. Ir Rusijai yra patogiau dirbti G20 formatu, kur vis dėlto yra demokratiškesnė atstovybė, daugiau šalių. Ir liepos 10 dieną mūsų [užsienio reikalų] ministras Lavrovas pasakė maždaug taip: jei mes sugrįžtume, tai tik su Kinija, nes kaip gali būti kitaip — didelė šalis, garsi ekonomika, politinis svoris yra labai didelis", — pasakė jis.

Tegai:
Rusija, Vokietija, G7
Saulius Skvernelis ir Emanuelis Makronas

Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Makronu

(atnaujinta 10:40 2020.09.29)
Tai pirmasis Prancūzijos prezidento vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu beveik per dvidešimt metų

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Antradienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu, rašo Vyriausybės spaudos tarnyba.

Susitikimo metu jie aptarė Lietuvos ir Prancūzijos prekybos ir ekonominių ryšių stiprinimą, Europos Sąjungos darbotvarkės aktualijas, tarptautinės bendruomenės veiksmus dėl įvykių Baltarusijoje.

Taip pat Skvernelis padėkojo Makronui už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose, oro policijos misijoje bei kituose projektuose, skirtuose "Lietuvos ir viso regiono saugumui užtikrinti".

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą.

Tai pirmasis Prancūzijos vadovo vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu nuo 2001 metų. Paskutinį kartą, beveik prieš dvidešimt metų, Žakas Širakas atvyko į Vilnių ir Rygą.

Tegai:
Emanuelis Makronas, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Viktoras Pranckietis

Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą

(atnaujinta 10:37 2020.09.29)
Anksčiau Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Aleksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nesugeba priimti "demokratijos logikos" ir turi pasitraukti iš posto. 

Apie tai Seimo pirmininkas parašė savo paskyroje Facebook

Pasak Pranckiečio, šiuo metu regione vyksta lemtingi pokyčiai, ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas į Lietuvą turi didelę reikšmę. 

"Šiandien, kai mūsų regionas išgyvena lemtingus pokyčius, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Lietuvoje yra prasmingas įvykis. Mūsų kaimynystėje egzistavusi paskutinė autokratinė Europos valdžia byra, o likusios Europos atsakas yra aiškus — demokratijos logikos nesugebantis priimti tariamas Prezidentas turi pasitraukti", — rašo Pranckietis.

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Vilniuje su Prancūzijos prezidentu susitiko buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja. 

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas, dėl kurio Baltarusijoje gilėja krizė, sakoma ES diplomatijos vadovo Džosefo Borelio pranešime.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, Viktoras Pranckietis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lenkija pasirengusi kartu su Baltijos šalimis įvesti sankcijas Baltarusijai apeidama ES
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu
COVID-19

Lietuvoje nustatyti 88 nauji COVID-19 susirgimai

Antradienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 4578 COVID-19 ligos atvejai, izoliacijoje šiuo metu yra apie 23 tūkst. žmonių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 88 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Antradienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 4578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2118 asmenys, 2349 — pasveiko, o 92 mirė.

Šiuo metu izoliacijoje yra 22976 asmenys.

Per vakar dieną ištirta 6378 ėminiai. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso — 767 994.

Šią savaitę Raseinių, Radviliškio, Šiaulių, Kupiškio, Kelmės, Akmenės, Ukmergės, Rokiškio, Jurbarko, Pakruojo, Mažeikių, Plungės, Biržų, Švenčionių rajonų, taip pat Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso. Šiose 17 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 33 mln. žmonių, mirė daugiau nei 996 tūkst.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Į Baltarusiją pristatyta pirmoji Rusijos vakcinos nuo COVID-19 partija
COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 17-oje didelės rizikos savivaldybių