Baltarusijos AE

Nausėda paragino ES siųsti Lukašenkai "aiškų signalą" dėl BelAE paleidimo

(atnaujinta 09:59 2020.07.28)
Lietuvos vadovas išdėstė respublikos poziciją laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Vadovų Tarybos vadovą Šarlį Mišelį (Charles Michel) įsitraukti sprendžiant problemas, susijusias su planuojamu Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimu, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas jam išsiuntė laišką, kuriame dar kartą išdėstė Vilniaus poziciją.

Šalies vadovas pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija "nepaiso Europos Komisijos, ES valstybių narių ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų reiškiamo susirūpinimo dėl Astravo AE projekto skaidrumo stokos ir daugelio branduolinės saugos standartų pažeidimų".

Pasak Nausėdos, Lietuva yra dėkinga Europos Komisijai už pastangas užtikrinti Astravo AE aplinkosauginę ir branduolinę saugą.

"Tačiau ES įsitraukimo techniniu lygmeniu jokiu būdu nepakanka, siekiant sumažinti šio Rusijos vadovaujamo projekto galimas grėsmes. Nesaugi AE prie ES sienų taip pat yra ES geopolitinė problema, kuriai spręsti reikia adekvačių politinių priemonių", — pasakė jis.

Prezidentas mano, kad Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai būtina "pasiųsti aiškų politinį signalą" apie tai, kad šis objektas neturėtų pradėti veikti tol, kol "nėra išspręsti branduolinės saugos klausimai ir neįgyvendintos ES streso testų (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) rekomendacijos". Jis taip pat pareiškė, kad reikia užtikrinti kasdienę situacijos su BelAE sauga stebėseną.

Be to, kreipdamasis į Mišelį, Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ES šalys neturėtų įsileisti į savo rinkas elektros energijos, gaminamos "nesaugiose" branduolinėse jėgainėse trečiosiose šalyse, įskaitant BelAE.

"Prašau Jus asmeniškai įsitraukti aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų apsaugotas ES piliečių saugumas ir gerovė", — parašė Nausėda.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. Fizinis startas planuojamas rugpjūčio mėnesį.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.

Daugelio ekspertų vertinimu, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Be to, ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (415)
Dar šia tema
Ekspertas: agresyvūs Lietuvos išpuoliai prieš BelAE — "visiškai fenomenalūs"
Lietuvoje pastatytos naujos radiacinio monitoringo stotys BelAE poveikiui vertinti
"Tegul kanda": Sąjunginė valstybė įvertino Lietuvos išpuolius prieš BelAE
Klaipėdos uostas

Skvernelis Baltarusijos planus perorientuoti krovinius į RF uostus pavadino krachu

(atnaujinta 19:44 2020.10.01)
Kartu politikas neatmeta galimybės, kad tokia situacija įmanoma, tačiau, jo nuomone, tai būtų politinis sprendimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Baltarusijai ekonomiškai nenaudinga perorientuoti savo krovinių srautus iš Lietuvos į Rusijos uostus, pranešė "TASS".

"Ekonominiai parametrai, nei kalbant apie birius krovinius, nei kalbant apie naftos produktus [rodo — Sputnik], kad Baltarusijai neapsimoka perorientuoti į Rusijos uostus. Tai dar vienas ekonominis krachas būtų", — sakė premjeras.

Tuo tarpu Skvernelis neatmeta galimybės, kad tokia galimybė egzistuoja. Jo nuomone, tai būtų "politinis sprendimas", o Baltarusijos ekonomika ir taip "priklauso nuo Rusijos".

Taip pat premjeras pridūrė, kad prarasti nepriklausomų pajamų šaltinį tokioje situacijoje — neprotinga.

Krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir Baltarusijos situacijos po prezidento rinkimų kontekste.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Baltarusijos politinė valia daug lemia perorientavimo klausime. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja
Šiauliai, archyvinė nuotrauka

Vokietija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso paveiktų vietų sąrašą

(atnaujinta 19:48 2020.10.01)
Nuo šiol visiems asmenims, atvykusiems iš Šiaulių regiono į Vokietiją, taikomas izoliavimosi reikalavimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso (COVID-19) paveiktų vietų sąrašą, praneša Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. 

Pagal Vokietijoje nustatytą tvarką, žmogus, atvykęs iš Šiaulių regiono, turės registruotis vietos sveikatos institucijoje ir izoliuotis 14 dienų pagal atskirose Vokietijos žemėse nustatytą tvarką. Norintieji sutrumpinti izoliacijos terminą galės iškart po atvykimo pasidaryti nemokamą koronaviruso testą, jei asmuo atvyksta iš paveikto regiono. 

Sulaukus neigiamo testo atsakymo izoliuotis nebereikia. Taip pat atvykę asmenys gali atsivežti ne senesnius nei 48 valandų Europos Sąjungos šalyje jau atlikto testo rezultatus.

Kiti Lietuvos regionai į rizikingų vietų sąrašą nėra įtraukti, atvykus iš jų izoliacija ir kitos viruso plitimo kontrolės priemonės nebus taikomos.

Vokietijoje teritorija laikoma paveikta koronaviruso, jei per 7 dienas joje užfiksuota 50 atvejų 100 000 gyventojų. Naujausiais duomenimis, Vokietijoje patvirtinta 289 tūkst. COVID-19 atvejų. 

Šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremali padėtis dėl COVID-19 plitimo. Ketvirtadienio duomenimis, šalyje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 4784 COVID-19 ligos atvejai. Šiuo metu serga 2249 asmenys, 2424 pasveiko. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos atvejis.

Anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 33,7 mln. žmonių, mirė daugiau nei 1 mln.

Tegai:
Šiaulių rajonas, Vokietija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje