Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius susitikime su kolegomis iš Lenkijos ir Ukrainos Liubline, 2020 metų liepos 28 d.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą

(atnaujinta 15:43 2020.07.28)
Trijų šalių užsienio reikalų ministrai susitarė reguliariai susitikti. Lenkijos URM vadovas Jacekas Čaputovičius neatmetė, kad bendradarbiavimas gali plėstis ir į kitas institucijas

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina nusprendė sukurti "Liublino trikampį", kuris bus sutelktas į trijų šalių santykių gilinimą. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Ukrainos užsienio reikalų ministerijos transliaciją.

Antradienį trijų šalių užsienio reikalų ministrai — Linas Linkevičius, Jacekas Čaputovičius ir Dmitrijus Kuleba — apsilankė tarptautinėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadoje LITPOLUKRBRIG.

Глава МИД Литвы Линас Линкявичюс на встрече с польским и украинским коллегами в Люблино, 28 июля 2020 года
Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius susitikime su kolegomis iš Lenkijos ir Ukrainos Liubline, 2020 metų liepos 28 d.
"Šiandien mes kuriame "Liublino trikampį" — tai formatas, kuris taps svarbiu elementu ne tik plėtojant ir stiprinant Vidurio Europą, bet ir stiprinant Ukrainą kaip visateisę Europos ir euroatlantinių tautų šeimos narę", — agentūra cituoja Ukrainos URM vadovo žodžius.

Anot Kulebos, "Liublino trikampis" taip pat gali tapti priemone sudominti tas šalis, kurios reikalauja glaudesnių ryšių su Vakarais, su visos Europos struktūromis.

"Ir mes su kolegomis padėsime mūsų kaimynams, draugams aktyviau bendradarbiauti šioje srityje", — pareiškė Ukrainos ministras.

Savo ruožtu Lenkijos URM vadovas pareiškė, kad įdiegus tam tikrus trijų valstybių bendradarbiavimo mechanizmus, bus galima įgyvendinti "darnaus dalyvavimo Rytų partnerystės plėtroje tikslus, veiksmingą kovą su koronaviruso pandemija, Ukrainos europinių ir euroatlantinių siekių palaikymą ir šalies ryšius su "Trijų jūrų" iniciatyva".

Čaputovičius pridūrė, kad ministrai susitarė reguliariai susitikti. Jis taip pat neatmetė, kad bendradarbiavimas gali plėstis ir į kitas institucijas.

Trišalė brigada LITPOLUKRBRIG buvo įkurta 2014 metų rugsėjo 19 dieną.

Brigados būstinė buvo įkurta 2015 metų sausio 25 dieną Liubline. Ši brigada skirta dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo ir humanitarinėse operacijose (įskaitant operacijas, kurias remia Europos Sąjunga, JT ir NATO).

LITPOLUKRBRIG brigadą sudaro trys batalionai ir specialiosios pajėgos iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos.

Tegai:
Linas Linkevičius, Ukraina, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija susitarė kartu sustabdyti Astravo elektros patekimą į ES
"Uždusinti kainomis": Lietuvos prezidentas atsidūrė "Lenkijos spąstuose"
Lietuva modernizuos geležinkelio liniją nuo Kauno iki sienos su Lenkija
Президент Литвы Гитанас Науседа прибыл на саммит Европейского Союза, Бельгия, 1 октября 2020 года

ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda

(atnaujinta 16:28 2020.10.01)
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į situaciją Baltarusijoje yra nepriimtinas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Sąjunga turėtų parengti paramos Baltarusijos žmonėms planus laikotarpiui po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo, užkertant kelią "kišimuisi" į situaciją iš "trečiųjų šalių", ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ES viršūnių susitikimą.

"Turime sukurti priemones, skirtas Baltarusijos žmonėms paremti laikotarpiu po Lukašenkos. Turime įtikinti baltarusius, kad esame pasirengę jiems padėti, remti ekonomiką, išplėsti patekimą į Europos rinką, palengvinti kreditavimo galimybes, supaprastinti vizų režimą", — sakė Nausėda ir pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad ES vadovai viršūnių susitikime "pagaliau sugebės įvesti sankcijas prieš Baltarusiją".

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu pareiškė, kad Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, ES, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Ignalinos atominė elektrinė, archyvinė nuotrauka

Ignalinos atominėje elektrinėje įvyko incidentas

(atnaujinta 17:24 2020.10.01)
Pranešama, kad įvykis neturėjo įtakos personalui ir aplinkai, radiacinis fonas nepakitęs, darbas toliau vyksta įprastu režimu

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Ignalinos atominėje elektrinėje, kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo komplekse (B3/4), įvyko incidentas, praneša elektrinės spaudos tarnyba.

Pranešama, kad rugsėjo 17 dieną, per karštuosius bandymus, sveriant trumpaamžių atliekų saugojimui skirtą pakuotę, buvo nustatytas per didelis jos svoris.

Ignalinos AE muziejaus ekspozicija
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pagal pirminį vertinimą, pakuotės svoris viršijo nustatytas ribas dėl svarstyklių, kurios naudojamos pakuočių formavimo metu, gedimo, todėl darbas su pakuotėmis laikinai sustabdytas, kol bus nustatytos priežastys.

Šis įvykis neturėjo įtakos personalui ir aplinkai, radiacinis fonas nepakitęs, branduolinei saugai įtakos nėra, darbas toliau vyksta įprastu režimu.

Pagal tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę INES, šis įvykis buvo įvertintas 0/žemiau skalės.

Ignalinos AE demontavimas

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Tada prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

Išmontavimo darbus planuojama baigti 2038 metais.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Tegai:
Ignalinos AE
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
Dar šia tema
Ignalinos atominėje elektrinėje užbaigti nebenaudojamų statinių griovimo darbai
Ignalinos AE atliekami pažeisto kuro tvarkymo darbai
Ignalinos AE ekspozicijų salėse stabdomas lankytojų priėmimas