Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva vėl ragina Baltarusiją nepradėti Astravo AE eksploatacijos

(atnaujinta 15:28 2020.07.28)
Kaip pabrėžė URM vadovas Linas Linkevičius, jokios atominės elektrinės veiklos pradžia "neturėtų būti derinama prie rinkimų kalendoriaus"

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas bendru laišku kreipėsi į Baltarusijos užsienio reikalų, energetikos ir nepaprastųjų situacijų ministrus Vladimirą Makėjų, Viktorą Karankevičių bei Vladimirą Vaščenką, ragindami nepradėti atominės elektrinės Baltarusijoje eksploatacijos, nepašalinus šio objekto trūkumų. 

Apie tai praneša URM spaudos tarnyba.

"Jokios atominės elektrinės veiklos pradžia neturėtų būti skubinama saugos užtikrinimo sąskaita ir sąmoningai derinama prie rinkimų kalendoriaus. Tenka apgailestauti, bet Baltarusijos AE atveju galima matyti tokias tendencijas, nors išlieka visa eilė neišspręstų saugos problemų", — konstatavo Linkevičius.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija yra nuosekli ir aiški tiek dėl branduolinės saugos, tiek dėl rezervų. 

"Pirma, branduoliniame objekte dar iki paleidimo privalo būti įgyvendinti tarptautiniai saugos standartai. Antra, atominė elektrinė negali būti paleidžiama be būtinųjų rezervų. Šį klausimą mes esame iškėlę Tarptautinei atominės energijos agentūrai, tai aiškiai sakome ir Baltarusijai, kuri Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės negalės naudoti Baltarusijos AE poreikiams", — teigė Vaičiūnas.

Ministrų laiške pabrėžiama Baltarusijos bendradarbiavimo su Europos Komisija ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe dėl Europos Sąjungos streso testų rekomendacijų įgyvendinimo svarba. 

Ministrai atkreipė dėmesį, kad licencijos išdavimas AE veiklai ir branduolinio kuro pakrovimas į AE, neišsprendus šio objekto saugos klausimų, "yra tiesioginė Baltarusijos nacionalinio branduolinės saugos reguliuotojo atsakomybė, galinti sukelti atitinkamas pasekmes". 

Laiške taip pat keliamas klausimas dėl tinkamų rezervinių pajėgumų Baltarusijos AE veiklai užsitikrinimo ir pakartojama Lietuvos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos energetinės sistemos pajėgumai negalės būti naudojami Baltarusijos AE naudai.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Vadovų Tarybos vadovą Šarlį Mišelį įsitraukti sprendžiant problemas, susijusias su planuojamu Astravo AE paleidimu. Šalies vadovas jam išsiuntė laišką, kuriame dar kartą išdėstė Vilniaus poziciją.

Nausėda pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija "nepaiso Europos Komisijos, ES valstybių narių ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų reiškiamo susirūpinimo dėl Astravo AE projekto skaidrumo stokos ir daugelio branduolinės saugos standartų pažeidimų".

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Baltarusijos AE baigiami eksploatavimo darbai, būtini pirmojo stoties energetinio bloko fiziniam paleidimui pradėti; planuojama jį visiškai pradėti eksploatuoti 2021 metų pirmąjį ketvirtį.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (433)
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Konservatorius pareiškė, kad nepasitiki energetikos ministru Astravo AE klausimu
VRM: Lietuva surengs pratybas, imituojančias sprogimą Astravo AE
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Rusijos ir JAV vėliavos

Rusijos ambasada atsakė į Trampo specialiojo pasiuntinio žodžius apie INF sutartį

(atnaujinta 11:35 2020.10.31)
Spalio 26 dieną Putinas paskelbė naują iniciatyvą išspręsti augančią įtampą Europoje po JAV pasitraukimo iš INF sutarties

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Maskva kviečia JAV rimtai apsvarstyti Vladimiro Putino išsakytą ginklų kontrolės iniciatyvą, pranešė Rusijos ambasada Vašingtone, teigiama RIA Novosti pranešime.

Anksčiau JAV prezidento specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis teigė, kad, kaip jis tikėjo, Rusija "apgailestauja, kad sunaikino INF sutartį (Vidutinio ir trumpojo nuotolio branduolinių pajėgų sutartį), apgaudinėjusi daugiau nei dešimtmetį".

"Niekas nenori kitos raketų krizės. Prezidento Putino pasiūlymuose numatyti kompromisiniai metodai, naudingi visoms valstybėms. Mes siūlome mūsų Amerikos partneriams juos rimtai apsvarstyti", — sakoma Rusijos diplomatinės atstovybės pranešime.

Spalio 26 dieną Putinas paskelbė naują iniciatyvą išspręsti augančią įtampą Europoje po JAV pasitraukimo iš INF sutarties.

Visų pirma, jis sakė, kad Maskva nori nedislokuoti 9M729 raketų Rusijos europinėje dalyje, laikydamasi abipusių NATO žingsnių. Prezidentas taip pat pasiūlė aljansui patikrinti kompleksus "Aegis Ashore" su Mk-41 raketomis Europos bazėse ir su raketomis 9M729 Kaliningrado objektuose.

Oficialus Berlynas vienas pirmųjų sureagavo į šią iniciatyvą, nurodydamas ankstesnę Šiaurės Atlanto aljanso poziciją, kad Rusijos idėjos dėl INF sutarties nėra patikimos. Komentuodamas šiuos pareiškimus, Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pavadino juos neatsakingais.

INF sutartis buvo skirta užtikrinti pasaulinį strateginį stabilumą. 2019 metų rugpjūčio mėnesį JAV pasitraukė iš susitarimo "dėl Rusijos pažeidimų". Vašingtonas apkaltino Rusiją uždraustos raketos 9M729 sukūrimu ir bandymu. Maskva tikina, kad leistinas nuotolis yra mažesnis nei 500 kilometrų.

Tegai:
sutartis, Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas, JAV, Rusija
Dar šia tema
Pentagonas įvertino Rusijos viršgarsinių ginklų grėsmę
Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?