Darbo partija

Darbo partiją į Seimo rinkimus ves partijos vicepirmininkas Vigilijus Jukna

(atnaujinta 10:29 2020.07.31)
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tapo partijos kandidatu į ministro pirmininko postą

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Darbo partijos sąrašą į spalį vyksiančius Seimo rinkimus ves buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Tokį sprendimą ketvirtadienio vakarą priėmė partijos taryba.

"Sąrašo pirmuoju numeriu tapo partijos vicepirmininkas, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna", — rašoma pranešime.

Pirmajame dešimtuke taip pat yra Seimo narys Valentinas Bukauskas, buvęs Europos Parlamento narys Antanas Guoga, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Vilniaus miesto tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, centrinio rinkimų štabo vadovas, buvęs parlamentaras Viktoras Fiodorovas, Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Petras Čimbaras, buvę parlamentarai Vytautas Gapšys ir Saulius Bucevičius.

"Mūsų tikslas — efektyvus, kokybiškas valstybės ūkio valdymas. Mūsų tikslai didelis — atvesti Lietuvą į patraukliausių pasaulio šalių penketuką, sukurti ekologišką, teisingą ir tikrą demokratišką Lietuvą. Tam subūrėme stiprią, darbo Parlamente ir savivaldoje patirties turinčią komandą, kurioje yra visų šiandien Lietuvai svarbiausių sričių specialistų", — pristatydamas sąrašą sakė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, tapęs partijos kandidatu į premjerus.

Antrajame Darbo partijos sąrašo dešimtuke — buvusi Seimo narė Larisa Dmitrijeva, Vilniaus miesto tarybos narys Aidas Gedvilas, Ukmergės rajono tarybos narys, pedagogas Vidmantas Krikštaponis, Seimo narys Artūras Skardžius, Raseinių rajono tarybos narys Vaidas Kuzmarskis, Marijampolės tarybos narė Vaida Giraitytė, Šalčininkų rajono tarybos narė, teisininkė Alicija Ščerbaitė, verslininkė Vilija Filipovičienė, Raseinių rajono tarybos narys, buvęs parlamentaras Darius Ulickas ir Šiaulių miesto tarybos narė Danguolė Martinkienė.

Prie Darbo partijos komandos prisijungęs krepšininkas, Klaipėdos "Neptūno" kapitonas Simas Galdikas sąraše bus 21-as.

Iš viso Darbo partijos daugiamandatės Seimo rinkimų apygardos sąraše yra 141 asmuo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. VRK siūlo įpareigoti komisijos narius, stebėtojus bei rinkėjus dėvėti respiratorius ir medicinines kaukes.

Tegai:
Darbo partija, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (109)
Dar šia tema
Kasčiūnas apie rinkimus: visuomenė rinksis tarp Šimonytės ir Skvernelio
"Po rinkimų galintis tapti potencialiu premjeru": LSDDP į Seimo rinkimus ves Linkevičius
VRK siūlo, kad kaukės per Seimo rinkimus būtų privalomos
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja
Президент Литвы Гитанас Науседа прибыл на саммит Европейского Союза, Бельгия, 1 октября 2020 года

ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda

(atnaujinta 16:28 2020.10.01)
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į situaciją Baltarusijoje yra nepriimtinas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Sąjunga turėtų parengti paramos Baltarusijos žmonėms planus laikotarpiui po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo, užkertant kelią "kišimuisi" į situaciją iš "trečiųjų šalių", ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ES viršūnių susitikimą.

"Turime sukurti priemones, skirtas Baltarusijos žmonėms paremti laikotarpiu po Lukašenkos. Turime įtikinti baltarusius, kad esame pasirengę jiems padėti, remti ekonomiką, išplėsti patekimą į Europos rinką, palengvinti kreditavimo galimybes, supaprastinti vizų režimą", — sakė Nausėda ir pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad ES vadovai viršūnių susitikime "pagaliau sugebės įvesti sankcijas prieš Baltarusiją".

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu pareiškė, kad Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, ES, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Klaipėdos uostas

"Klaipėdos nafta" per metus į šalies gamtinių dujų sistemą patiekė rekordinį SGD kiekį

(atnaujinta 18:04 2020.10.01)
Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Per praėjusius gamtinių dujų metus (iki rugsėjo 30 dienos) išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis — 23,9 TWh, kai pernai jis siekė 14 TWh, rašo bendrovė "Klaipėdos nafta".

"Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų", — sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 

Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą.

Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos, tai yra tiek SGD terminale apsilankė dujovežių — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai.  Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, kai per lyginamuosius gamtinių dujų metus — 2,2 mln. kub. m.

Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Tegai:
SGD, Klaipėdos nafta
Dar šia tema
Leningrado srities uostai gali pasiimti naftos srautus iš Lietuvos uostų 2024 metais
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Kaliningrado sritis nori perimti dalį žemės ūkio krovinių iš Baltijos šalių