Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius susitikime su kolegomis iš Lenkijos ir Ukrainos Liubline, 2020 metų liepos 28 d.

Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga

(atnaujinta 13:43 2020.07.31)
Viską, ką šios trys šalys gali suderinti tarpusavyje, tai eilines provokacijas ir rusofobinius veiksmus, mano politologas Olegas Matveičevas

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. "Liublino trikampio" tarp Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos sukūrimas neturi perspektyvų, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas, Nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto "Aukštosios ekonomikos mokyklos" profesorius, politechnologas Olegas Matveičevas.

Lenkija ir Lietuva įtrauks Ukrainą į ES ir Rusijos santykių koordinavimą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius. Antradienį trys šalys susitarė sukurti "Liublino trikampį", kuris bus sutelktas į trijų šalių santykių gilinimą.

Politologas Olegas Matveičevas pažymėjo, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina yra žinomos dėl savo rusofobinės pozicijos, o pats susitikimas nieko nei pridėjo, nei atėmė.

"Jei jie ketina ką nors koordinuoti, tai, greičiausiai, jie koordinuos tarpusavyje eilines provokacijas, rusofobinius veiksmus ir pareiškimus bei panašiai. Būtų nuostabu, jei prie jų prisijungtų šalys, kurios tradiciškai laikosi neutraliteto ar bando užmegzti kažkokius konstruktyvius santykius, išreikšti savo autoritetingą poziciją. <...> Jie visi neturi perspektyvų ta prasme, kad pati Europos Sąjunga neturi perspektyvų", — pasakė jis.

Tegai:
ES, Rusija, Ukraina, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Kieno sąskaita? Lietuva yra pasirengusi mokėti JAV už "tėvynės apsaugą"
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Klaipėdos uostas

Skvernelis Baltarusijos planus perorientuoti krovinius į RF uostus pavadino krachu

(atnaujinta 19:44 2020.10.01)
Kartu politikas neatmeta galimybės, kad tokia situacija įmanoma, tačiau, jo nuomone, tai būtų politinis sprendimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Baltarusijai ekonomiškai nenaudinga perorientuoti savo krovinių srautus iš Lietuvos į Rusijos uostus, pranešė "TASS".

"Ekonominiai parametrai, nei kalbant apie birius krovinius, nei kalbant apie naftos produktus [rodo — Sputnik], kad Baltarusijai neapsimoka perorientuoti į Rusijos uostus. Tai dar vienas ekonominis krachas būtų", — sakė premjeras.

Tuo tarpu Skvernelis neatmeta galimybės, kad tokia galimybė egzistuoja. Jo nuomone, tai būtų "politinis sprendimas", o Baltarusijos ekonomika ir taip "priklauso nuo Rusijos".

Taip pat premjeras pridūrė, kad prarasti nepriklausomų pajamų šaltinį tokioje situacijoje — neprotinga.

Krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir Baltarusijos situacijos po prezidento rinkimų kontekste.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Baltarusijos politinė valia daug lemia perorientavimo klausime. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja
Šiauliai, archyvinė nuotrauka

Vokietija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso paveiktų vietų sąrašą

(atnaujinta 19:48 2020.10.01)
Nuo šiol visiems asmenims, atvykusiems iš Šiaulių regiono į Vokietiją, taikomas izoliavimosi reikalavimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso (COVID-19) paveiktų vietų sąrašą, praneša Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. 

Pagal Vokietijoje nustatytą tvarką, žmogus, atvykęs iš Šiaulių regiono, turės registruotis vietos sveikatos institucijoje ir izoliuotis 14 dienų pagal atskirose Vokietijos žemėse nustatytą tvarką. Norintieji sutrumpinti izoliacijos terminą galės iškart po atvykimo pasidaryti nemokamą koronaviruso testą, jei asmuo atvyksta iš paveikto regiono. 

Sulaukus neigiamo testo atsakymo izoliuotis nebereikia. Taip pat atvykę asmenys gali atsivežti ne senesnius nei 48 valandų Europos Sąjungos šalyje jau atlikto testo rezultatus.

Kiti Lietuvos regionai į rizikingų vietų sąrašą nėra įtraukti, atvykus iš jų izoliacija ir kitos viruso plitimo kontrolės priemonės nebus taikomos.

Vokietijoje teritorija laikoma paveikta koronaviruso, jei per 7 dienas joje užfiksuota 50 atvejų 100 000 gyventojų. Naujausiais duomenimis, Vokietijoje patvirtinta 289 tūkst. COVID-19 atvejų. 

Šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremali padėtis dėl COVID-19 plitimo. Ketvirtadienio duomenimis, šalyje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 4784 COVID-19 ligos atvejai. Šiuo metu serga 2249 asmenys, 2424 pasveiko. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos atvejis.

Anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 33,7 mln. žmonių, mirė daugiau nei 1 mln.

Tegai:
Šiaulių rajonas, Vokietija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje