Lietuvos Konstitucinis Teismas, archyvinė nuotrauka

Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane politikos

(atnaujinta 17:06 2020.07.31)
Buvęs Klaipėdos tarybos narys Titovas mano, kad Lietuvoje teisingumo nebus įmanoma pasiekti tol, kol bus reformuota visa teismų sistema

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo skundą dėl baudžiamojo persekiojimo už jo politinę poziciją "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo klausimu.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas Konstitucinio Teismo sprendimą pavadino nesąžiningu. Jis pažymėjo, kad vykstant procesams įvairiuose Lietuvos teismuose jis nuolat susidūrė su biurokratija ir teisėjų nenoru įsiklausyti į pagrįstus faktus.

"Panašu, kad ši teisminė mašina buvo paleista siekiant išbraukti miesto tarybos narį iš politinio lauko ir paversti jį nusikaltėliu. Be abejo, turėjau nedidelę viltį, kad Konstituciniam Teismui atstovauja žmonės, kuriems labiau rūpi mūsų konstitucinė sistema, kad ir valdžia laikytųsi Konstitucijos, bet deja", — sakė jis.

Titovas daro prielaidą, kad Konstituciniam Teismui nepatiko jo prašymas pagerbti "miško brolių" aukų atminimą.

"Manau, kad jei konstituciniai teisėjai atsisako atsistoti tokiu atveju ir pagerbti dėl "miško brolių" kaltės žuvusių aukų atminimą, jie neturi moralinės teisės nagrinėti šią bylą. Jei turime tokią teismų sistemą, tokius teisėjus, Lietuvoje nesurasime jokio teisingumo, kol reformuosime visą teismų sistemą. Teisėjai turėtų rūpintis įstatymais, Konstitucija, o ne iškraipyti faktus... Tai yra kelias į niekur, į valstybingumo išskaidymą. Aš laikau tai vienu iš savo politinių tikslų ateinantiems metams — reformuoti teismų sistemą", — pridūrė politikas.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys pranešė planuojantis dalyvauti rinkimuose į Seimą. Jis taip pat ketina pateikti skundą JT teismui.

"Tikiuosi, kad JT teisėjai išnagrinės šią bylą, viską pasvers, pažiūrės į visus faktus, į mano pateiktus argumentus ir priims sprendimą mano naudai. Ir po šio sprendimo tikiuosi, kad mūsų gyvenimas Lietuvoje pradės gerėti. Jie nustos iškraipyti istoriją, nustos reabilituoti tuos žmones, kurie žudė civilius. <...> Aš padarysiu viską, ką galiu, kad galėtume gyventi Lietuvos Respublikoje, didžiuotis šia šalimi, didžiuotis mūsų bendra nuostabia istorija. Deja, to dar nėra", — apibendrino jis.

Viačeslavui Titovui miesto tarybos nario įgaliojimai buvo atimti praėjusių metų lapkritį. Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo sprendime rėmėsi įstatymo tekstu, kuriame sakoma, kad įgaliojimus nutraukti galima, jei teismas patvirtins bet kokį politikui iškeltą kaltinimą.

Titovui buvo iškelta baudžiamoji byla po to, kai jis pasipiktino Klaipėdos valdžios idėja įamžinti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą mieste. Lietuvoje "partizanas" Ramanauskas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau Klaipėdos politikas priminė, kad jis galėjo būti susijęs su aštuonių tūkstančių civilių nužudymu, ir kaip įrodymą pateikė sovietinio teismo sprendimą.

Praėjusių metų gegužę teismas Titovui skyrė 12 tūkst. eurų baudą, tačiau vėliau Klaipėdos apygardos teismas šią sumą sumažino iki dešimties tūkstančių eurų.

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupuotės, kurios veikė 1940–1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant Lietuvos žydų bendruomenę, kurioje iki karo buvo apie 200 tūkst. žmonių. Kai kurie taip pat galimai buvo prisidėję prie civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudymų.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Tegai:
teismas, Viačeslavas Titovas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (69)
Dar šia tema
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Lietuva paragino Rusiją atsiimti įstatymo projektą dėl Molotovo-Ribentropo pakto
Titovas: Lietuvos valdžia bijojo "Rusijos grėsmės", o sulaukė koronaviruso
Titovas: Lietuvos valdžia nori sutramdyti žmones, ginančius II pasaulinio karo atmintį
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:54 2020.08.05)
Konservatorių partija bando panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams, kad sumažintų vieno iš "valstiečių" lyderių populiarumą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Dabar Lietuvoje yra priešrinkiminis laikotarpis, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas iš lyderiaujančių partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" veidas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Vadimas Volovojus.

"Kovos su pandemija fone jis įgijo populiarumą ir, žinoma, visa ši situacija, taip sakant, yra priešrinkiminis balzamas pagrindinių konkurentų, konservatorių partijos, sieloms. Žinoma, jie pradeda naudoti šią situaciją savo naudai, todėl nenuostabu, kad jie reikalauja pono Verygos atsistatydinimo, kad tokiu būdu maksimaliai sumažintų populiarumą ir diskredituotų sveikatos apsaugos ministrą kaip vieną iš "valstiečių" lyderių, kad apskritai sumažintų jų populiarumą artėjančiuose rinkimuose", — sakė jis.

Anot Volovojaus, Verygai teks prisiimti tam tikrą atsakomybę, tačiau neatsistatydinti. Tuo tarpu politologas mano, kad konservatorius motyvuoja noras panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindama ministrą prisiimti politinę atsakomybę už sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštus įtarimus bei ministeriją krečiančius skandalus.

Taip pat ji pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų atsistatydinti visų skandalų aplink ministeriją fone.

Tegai:
atsistatydinimas, Seimo rinkimai, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
Viktorija Čmilytė-Nielsen, archyvinė nuotrauka

Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų

(atnaujinta 18:22 2020.08.05)
Anot Viktorijos Čmilytės-Nielsen, “valstiečiai” buvo kalti dėl mokytojų protestų 2018 metais, specialistų trūkumo, o dabar – dėl prastų egzaminų rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų kalta valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie matematikos egzaminų rezultatai – tai jau trečias "valstiečių" antirekordas.

"Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 metais matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus "švietimo" triumfas. Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 metų. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį”, – teigia Čmilytės-Nielsen.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės, artimiausiu metu per Seimo Švietimo ir mokslo komitetą partija kreipsis į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, reikalaudama paruošti priemones dėl mokinių rengimo. Kitu atveju, pasak jos, 2021 metais matematikos egzamino neišlaikys kas antras Lietuvos moksleivis. 

Čmilytė-Nielsen taip pat pateikė matematikos išlaikymo tendenciją per visus ketverius metus: 2017 metais – 94 proc., 2018 – 87 proc., 2019 – 82, 2020 – 67 proc. "Akivaizdi švietimo politikos kryptis. Stabiliai žemyn", – teigia politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, pareiškė, kad Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai. Pasad ministro, mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, o jau nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. 

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
brandos egzaminai, valstiečiai, Liberalų sąjūdis, liberalai
Dar šia tema
Brandos egzaminų rezultatai: matematiką išlaikė vos 67,61 proc. abiturientų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Kasiulevičius mano, kad prasti matematikos rezultatai yra pirmosios COVID-19 pasekmės
Šilkaverpiai, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai sukūrė vakciną nuo koronaviruso, naudodami šilkaverpius

(atnaujinta 13:52 2020.08.05)
Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos"

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Vakcina nuo COVID-19, kurios pagrindą sudaro šilkaverpių lervose esantys baltymai, turėtų tapti labai efektyvi ir nebrangi, RIA Novosti pasakojo projekto vadovas, Japonijos Kiusiu universiteto profesorius Takahiro Kusakabe.

Koronaviruso paviršiuje yra vadinamasis smaigalys baltymas S, jis yra sugrupuotas po tris ir būtent jis suformuoja pačius "smaigalius" viruso paviršiuje, su kurio pagalba ir plinta infekcija.

"Padedant šilkaverpiui, mes sukuriame dirbtinį smaigalio baltymą, kuris yra nepaprastai panašus į naujo tipo koronaviruso baltymą, tačiau jo viduje nėra viruso, todėl jis yra nekenksmingas", — teigė profesorius.

Į šilkaverpio kūną įnešamas bakulovirusas, kuris užkrečia tik vabzdžius, bet yra nekenksmingas žmonėms, turėdamas jame įterptą genetinę koronaviruso informaciją. Po kelių dienų šilkaverpių kūne "užauga" baltymas, labai panašus į koronaviruso S-baltymą.

"Šiuo metu mes kuriame dvi vakcinų rūšis — injekcines ir geriamąsias. Injekcinei vakcinai reikia išvalymo ir saugos tyrimų. Bet kokiu atveju manau, kad ji bus tokia pat saugi kaip šiuo metu naudojama vakcina. Kalbant apie geriamąjį vartojimą, Azijos šalyse istoriškai šilkaverpių lervas jie vartoja maistui, todėl problemų neturėtų kilti", — pabrėžė profesorius.

Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos". Be to, jo kaina neviršys vakcinos nuo gripo ribų — keli tūkstančiai jenų (kelios dešimtys dolerių). Šiais mokestiniais metais, tai yra iki 2021 metų kovo 31 dieną, bus atliekami vakcinos bandymai su gyvūnais.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
mokslininkai, vakcina, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijoje papasakojo apie skiepų nuo COVID-19 vaikams bandymus
Lietuviams priminė, kad viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes privaloma
Mokslininkai neatmetė galingesnės antros COVID-19 bangos JK