Maskva, archyvinė nuotrauka

JAV pasakojo, kad tokiu atveju Rusijai nebus taikomos sankcijos

(atnaujinta 08:13 2020.08.03)
Kalbėdamas apie galimo JAV bendradarbiavimo su Rusija sritis, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pažymėjo, kad artimiausiais mėnesiais abi šalys galės užmegzti dialogą dėl kovos su terorizmu

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. JAV sankcijos Rusijai nebus taikomos, jei Maskva "susilaikys nuo agresijos užsienyje ir taps draugiška JAV ir Europos partnere, — sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas.

"Washington Post" paskelbtame straipsnyje O'Brienas išvardijo daugybę sankcijų, kurias Rusijai įvedė Donaldo Trampo administracija.

"Nei vienas prezidentas neparodė tiek ryžto Maskvos atžvilgiu nuo (Ronaldo) Reigano laikų. Kaip ir Reiganas, prezidentas Trampas siekia naujo kelio santykiuose su Rusija — tokio, kuriame Rusija susilaiko nuo agresijos užsienyje ir tampa draugišku partneriu JAV ir Europai. Tokiame pasaulyje sankcijos Rusijai būtų nereikalingos, o prekyba tarp mūsų šalių klestėtų. Tokie santykiai bus naudingi rusams, amerikiečiams ir visam pasauliui", — rašė O'Brienas.

Rusija ne kartą atmetė Vakarų kaltinimus dėl agresijos. Kalbėdamas apie galimo JAV bendradarbiavimo su Rusija sritis, O'Brienas pažymėjo, kad artimiausiais mėnesiais abi šalys galės užmegzti dialogą kovos su terorizmu klausimais.

"Tiek Rusiją, tiek JAV jų žemėje užpuolė smurtinis ekstremizmas. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais JAV pareigūnai bendraus su savo žvalgybos ir teisėsaugos kolegomis šiais klausimais", — teigė O'Brienas.

Be to, pasak patarėjo, JAV tikisi susitarimo su Rusija ir Kinija, apribojant visus branduolinius ginklus.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
Tegai:
sankcijos, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (272)
Dar šia tema
Ekspertas: JAV sankcijomis bandoma pakenkti Europos interesams
JAV Kongresas pritarė sankcijų "Nord Stream-2" stiprinimui
Kremlius vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Sviatlana Tikchanovskaja

Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje

(atnaujinta 09:26 2020.09.29)
Tichanovskaja ir Makronas aptars galimybę organizuoti derybas dėl naujų prezidento rinkimų Baltarusijoje ir galimą kitų šalių tarpininkavimą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Tikchanovskaja Lietuvos sostinėje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu. 

Apie tai antradienį buvo paskelbta opozicijos spaudos tarnybos Telegram-kanale.

"Šiuo metu Svetlana Tiсhanovskaja Vilniuje susitinka su Emanueliu Makronu", - sakoma tekste. 

Pokalbio metu ketinama "aptarti galimybę organizuoti derybas dėl naujų prezidento rinkimų Baltarusijoje rengimo ir galimą kitų šalių, įskaitant Prancūziją, tarpininkavimą".

Tichanovskaja pasidalino šio susitikimo planais: “Labai svarbu, kad Europos šalys neliktų abejingos tam, kas vyksta Baltarusijoje. Prancūzija, kaip viena seniausių demokratinių valstybių, puikiai mus supranta. Todėl ketinu priminti p. Makronui apie mūsų pagrindinį tikslą - nauji laisvi ir demokratiniai rinkimai, kurie turėtų įvykti per šiuos metus".

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. 

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Tegai:
Vilnius, Emanuelis Makronas, Svetlana Tichanovskaja
ES vėliava

ES raginama uždrausti netiesioginį partijų finansavimą užsienio

(atnaujinta 10:07 2020.09.29)
Šalys taip pat pasiūlė didinti atsparumą dezinformacijai, nes tai rinkimų kontekste gali pakenkti rinkimų proceso patikimumui

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzija, Lietuva ir Latvija bendroje deklaracijoje dėl demokratijų apsaugos ragina Europos Sąjungą peržiūrėti reglamentus, kad būtų uždraustas netiesioginis politinių partijų finansavimas iš užsienio.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas per spaudos konferenciją Vilniuje pareiškė, kad šios trys šalys priėmė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kuri visų pirma skirta kovai su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija.

"Visų pirma turime užtikrinti mūsų rinkimų procesų saugumą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, taip pat garantuoti rinkimų rezultatų vientisumą. Nacionalinių rinkimų saugumas yra bendras iššūkis Europos Sąjungos demokratijoms", — sakoma deklaracijos tekste, kurią išplatino Eliziejaus rūmų spaudos tarnyba.

Dokumente siūloma įvesti bendrą rinkimų apsaugos mechanizmą, kuriame dalyvautų nacionaliniai ekspertai, į kuriuos galėtų kreiptis bet kuri ES valstybė narė, kad apsaugotų rinkimų sistemą nuo kibernetinių atakų.

Be to, deklaracijoje nurodoma būtinybė sustiprinti gebėjimą atsispirti dezinformacijai.

"ES turi imtis naujų priemonių internetinių platformų atskaitomybės ir skaidrumo atžvilgiu, kad kovotų su dezinformacija. Šios priemonės turi būti grindžiamos pagrindinių teisių pirmenybe", — sakoma deklaracijoje.

Be to, dokumente kalbama apie būtinybę koreguoti Europos Sąjungos reglamentus, siekiant įvesti draudimą netiesiogiai finansuoti politines partijas iš užsienio.

"Nepaisant draudimo Europos politinės partijoms gauti finansavimą iš ne Europos Sąjungoje esančių šaltinių, vis dar esama reglamentavimo spragų, ypač netiesioginio finansavimo srityje. Raginame būtinai peržiūrėti Reglamentą Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo, kad būtų draudžiamas ne tik tiesioginis Europos partijų finansavimas per užsienio šalių šaltinius, bet ir netiesioginis jų finansavimas iš užsienio (per nacionalines partijas ar privačias aukas)", — sakoma dokumente.

Pažymima, kad šis pakeitimas turėtų įsigalioti dar prieš kitus rinkimus į Europos Parlamentą 2024 metais.

Susitikime Vilniuje Makronas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė ir padėtį po rinkimų Baltarusijoje. Diskusijos metu Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą parengti galimą ES paramos paketą politiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams kaimyninėje šalyje.

Taip pat Nausėda informavo Makroną apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino savo partnerius lietuvius "neišjudunti" situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, ES
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusų kilmės

(atnaujinta 10:01 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusų kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam atsisakyta perkelti į šias pareigas, nes baiminamasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, kaip rezultatas Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testavimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, savo ruožtu, atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija