Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu

(atnaujinta 10:05 2020.08.04)
Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu. Šią poziciją pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, praneša "TASS".

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

"Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. (...) Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti", — sakė jis.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Šalies piliečiams leidžiama grįžti į Lietuvą, tačiau draudžiama atvykti užsieniečiams iš Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos ir Švedijos.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios šalyje žuvo 80 žmonių, 1645 žmonės pasveiko. Iš viso šiandien Lietuvoje yra 2120 užsikrėtusių asmenų.

Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką
BelAE

Lietuva pasipiktino, kad BelAE nėra apdrausta nuo lėktuvo kritimo

(atnaujinta 15:42 2020.09.27)
VATESI priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis laiškus Astravo atominės elektrinės saugos klausimais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Baltarusija turėtų nutraukti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave reaktoriaus paleidimo darbus, kol bus išspręstos elektrinės saugos problemos, pranešė Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).

VATESI patvirtino, kad labai svarbu užtikrinti, jog visuose BelAE eksploatavimo etapuose būtų priimami sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti branduolinę saugą.

"Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo darbų sustabdymas, kol nėra išspręstos ENSREG ir kitų tarptautinių ekspertų nustatytos saugos problemos bei neužbaigta ENSREG atliekama Baltarusijos AE streso testų rezultatų įgyvendinimo nacionalinio veiksmų plano peržiūra, būtų tvirtos branduolinės saugos lyderystės demonstravimas ir principo — pirmiausia sauga — laikymasis", — teigiama pranešime.

VATESI taip pat priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis ankstesnius laiškus, kuriuose buvo keliami saugos klausimai, susiję su elektrinės vietos parinkimu, Baltarusijos AE projekto atsparumu seisminiams įvykiams ir galimos didelės komercinio orlaivio avarijos padariniams, rekomendacijų dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis įgyvendinimu, tikimybiniu saugos vertinimu ir kt.

Rugsėjo mėnesį Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė apie pirmojo jėgainės bloko hidraulinių bandymų pradžią po kuro pakrovimo. Be to, 64-ojoje TATENA konferencijoje buvo paskelbta, kad maitinimo blokas bus paleistas šių metų lapkričio 7 dieną.

Atsakydama į šias ataskaitas, VATESI susisiekė su Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija ir laiške pabrėžė, kad tikisi gauti visą svarbią informaciją apie sprendimus, priimamus dėl fizinių bandymų, atliekamų branduoliniame įrenginyje.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Antradienį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl grėsmės Europos branduoliniam saugumui, kuris esą kyla iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Seimas ragina Baltarusijos valstybines branduolinės saugos institucijas nedelsiant nutraukti pasirengimą BelAE eksploatacijai.

Priimtoje rezoliucijoje Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) raginama imtis visų priemonių, kad sustabdytų elektrinės reaktorių darbą, kol "nebus išsklaidytos visos abejonės dėl šios elektrinės statybos ir pasirengimo laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų".

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus
Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas paragino Lukašenką pasitraukti prezidento posto

(atnaujinta 15:17 2020.09.27)
Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak Makrono, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makonas interviu "Le Journal du Dimanche" pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų.

"Tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai valdžios krizė — autoritarinės valdžios, kuri nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. Akivaizdu, kad Lukašenka turi pasitraukti", — sakė Prancūzijos lyderis.

Be to, Makronas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak prezidento, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais. Kiekvieną šeštadienį akcijas rengiančios moterys nusipelno pagarbos, pridūrė Makronas.

Moterų protestas Minske
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų — per 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija, Emanuelis Makronas, Prancūzija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti iš Baltarusijos