Minskas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva ir Lenkija stumia Baltarusiją link spalvotos revoliucijos

(atnaujinta 19:46 2020.08.06)
Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sako, kad abi šalys gauna pinigines išmokas iš vakarų už Baltarusijos "demokratizaciją", todėl jos nesuinteresuotos taikia rinkimų baigtimi šioje šalyje

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva metu ekonomistas ir politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lietuva ir Lenkija yra Vakarų geopolitinių interesų Baltarusijos atžvilgiu vykdytojos.

"Tiek Lietuva, tiek Lenkija yra suinteresuotos konfliktine Baltarusijos prezidento rinkimų baigtimi. Jos nesuinteresuotos, kad šie rinkimai baigtųsi taikiai, nes dešimtmečiais šios dvi šalys buvo Vakarų, Europos įtakos Baltarusijai laidininkės ir visais įmanomais būdais stumia šią šalį geopolitine Vakarų kryptimi. Visų pirma, spalvotos revoliucijos metodais", — teigė analitikas.

Nosovičiaus teigimu, Lenkija ir Lietuva rėmėsi darbu su Baltarusijos gyventojais, o ne su elitu.

"Jie metų metus pradėjo naują politinį projektą dėl Baltarusijos, finansavo Baltarusijos opoziciją, kūrė žiniasklaidą, medijų ruporus. Lietuva ir Lenkija gauna pinigų iš Vakarų visiems šiems projektams. Reikėtų suprasti, kad jie neturi pakankamai lėšų šiai infrastruktūrai aprūpinti, kai kurie santykių atšilimai, įvykę tarp Baltarusijos ir Vakarų pastaraisiais metais, yra kategoriškai nenaudingi Baltijos šalims, nes atima iš jų pinigines išmokas, kurios daugelį metų plaukia į šias šalis Baltarusijai demokratizuoti", — pažymėjo politologas.

Nosovičius priminė, kad Lietuva pastaraisiais metais apskritai eina prieš Vakarus Baltarusijos atžvilgiu.

"Kol palaipsniui gerėjo JAV ir Europos Sąjungos santykiai su Minsku, Lietuva kalė pleištą dėl Baltarusijos atominės elektrinės", — teigė jis.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius aptarė situaciją Baltarusijoje su savo kolega iš Lenkijos Jaceku Čaputovičiumi.

Ministrai sutarė toliau atidžiai stebėti padėtį kaimyninėje šalyje, derinti savo veiksmus ir pabrėžė koordinavimo ES lygiu svarbą.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva iki 2025 metų ketina atsisakyti elektros iš Rusijos ir Baltarusijos
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Sulaikytasis su antrankiais

Kaune neblaivus vyras sulaikymo metu spyrė policininkui

(atnaujinta 13:13 2020.09.20)
Incidentas įvyko, kai vyrą pareigūnai bandė pasodinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Kaune neblaivus vyras priešinosi jį sulaikyti bandžiusiems policininkams, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, apie 5:55 P. Lukšio gatvęje. Anot pranešimo, policijos pareigūnai bandė pasodinti į tarnybinio automobilio "VW Transporter" laikino sulaikymo patalpą 1970 metais gimusį vyrą, kurio kraujyje aptikta 1,32 prom. alkoholio. Tačiau pastarasis pradėjo muistytis ir spyrė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui į ranką. 

Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Už tokį pažeidimą gresia viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tegai:
policija, Lietuva
Dar šia tema
Girtas išpuolis Vilniaus rajone: vaikui grasino peiliu, moteriai — susidorojimu
Telšiuose neblaivus vyras grasino nužudyti tris pažįstamus asmenis bei panaudoti ginklą
Vilniuje neblaivus vyras grasino peiliu greitosios pagalbos darbuotojui