Sveikatos apsaugos ministerija, archyvinė nuotrauka

Atsistatydino sveikatos apsaugos viceministrė Jaruševičienė

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patenkino viceministrės Linos Jaruševičienės prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų, praneša SAM spaudos tarnyba. 

Asmens sveikatos priežiūros sritį kuravusi viceministrė šias pareigas palieka šiandien.

Veryga padėkojo viceministrei už darbą kartu ir įvertino jos indėlį sudėtingiausiu laikotarpiu - koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. 

"Naujojo koronaviruso plitimas buvo iššūkis visam pasauliui, ne tik Lietuvai. Jokiose knygose nebuvo taisyklių ar scenarijų aprašyta, mažai kas tiko ir iš pratybų, kurias rengdavome, norėdami būti pasirengę kovai su infekcinėmis ligomis. Realybė pasirodė kur kas rimtesnė. Tad iššūkių buvo labai daug, reikėjo imtis greitų, netradicinių sprendimų. Ypatingai daug iššūkių teko sveikatos sektoriui, medikų darbui, gydymo įstaigų veiklos organizavimai, už ką ir buvo atsakinga viceministrė. Ačiū jai už bendrus darbus, linkiu sėkmės ir tikiu, kad rytojus gali būti šviesesnis nei šiandiena", - sako ministras Veryga.

Asmens sveikatos srities kuravimui bus ieškoma naujo viceministro. Kol kas laikinai šios srities klausimus pavedama kuruoti kanclerei Odetai Vitkūnienei ir viceministrams Kristinai Garuolienei bei Algirdui Šešelgiui.

Šią savaitę pranešta, kad finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį įtarimai pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Valstybės tarnautoja įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija
Dar šia tema
Už skandalų epicentre atsidūrusią ministeriją atsakingas Veryga raginamas atsistatydinti
FNTT pareiškė įtarimus SAM viceministrei dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Koronaviruso testai

PSO paragino atsižvelgti į tai, kad COVID-19 nepriklauso nuo sezono

(atnaujinta 15:42 2020.09.19)
Pranešime teigiama, kad svarbu, jog per šiuos mėnesius įgyta patirtis būtų modeliuojama taip, kad grandininius infekcijos židinius būtų galima nedelsiant sustabdyti

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Nauja koronavirusinė infekcija parodė, kad ji nepriklauso nuo metų laiko ir sąlygų, COVID-19 niekur nedingo, sakė Melita Vujnovič, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Rusijos Federacijoje, praneša RIA Novosti.

"COVID-19 parodė, kad nepriklauso nuo laiko ir sąlygų. Visi tikėjosi, kad vasarą tai pasibaigs, bet dar nesibaigė, net kažkur plynaukštėje. Mes matome nedidelį, bet pakilimą", — virtualioje spaudos konferencijoje sakė ji.

Pasak Vujnovič, dabar svarbu, kad per šiuos mėnesius įgyta patirtis būtų modeliuojama taip, kad grandininius infekcijos židinius būtų galima nedelsiant sustabdyti.

"Tai svarbu, šis darbas atliekamas, ir mes tikimės, kad šis požiūris padės išvengti rimtų karantino priemonių bet kurioje šalyje", — sakė PSO atstovė.

Vujnovič pabrėžė, kad tolesnis infekcijos plitimas priklausys nuo to, kaip bus nustatytos atvejų grandinės. Jos teigimu, viruso plitimas gali būti sustabdytas tik tuo atveju, jei šios žmonių grupės bus laiku izoliuotos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 29,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 930 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 plitimas: auga židiniai Raseinių policijoje bei "Klaipėdos energijoje"
Įsigaliojo 10 dienų izoliacija grįžusiesiems iš užsienio