Balsavimas

Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų

(atnaujinta 12:50 2020.08.08)
Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Penktadienį buvo baigtas pareiškinių dokumentų priėmimas, rašo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose iš užsiregistravusių 22 politinių partijų dokumentus pateikė 20.

Į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlę kandidatai dokumentus teikė apygardų rinkimų komisijoms.

"Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimui, VRK pradeda tikrinimą, ar partijų keliami bei išsikelti siekiantys kandidatai atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus. Taip pat iki rugsėjo 6 d. partijos, koalicijos arba save išsikėlę kandidatai gali atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus, todėl bendras rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių skaičius dar gali keistis", — rašoma pranešime.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną, kai likus mėnesiui iki rinkimų VRK paskelbs informaciją apie rinkimuose dalyvausiančias politines partijas ir savarankiškai išsikėlusius kandidatus.  

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuva
Saulius Skvernelis ir Emanuelis Makronas

Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Makronu

(atnaujinta 10:40 2020.09.29)
Tai pirmasis Prancūzijos prezidento vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu beveik per dvidešimt metų

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Antradienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu, rašo Vyriausybės spaudos tarnyba.

Susitikimo metu jie aptarė Lietuvos ir Prancūzijos prekybos ir ekonominių ryšių stiprinimą, Europos Sąjungos darbotvarkės aktualijas, tarptautinės bendruomenės veiksmus dėl įvykių Baltarusijoje.

Taip pat Skvernelis padėkojo Makronui už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose, oro policijos misijoje bei kituose projektuose, skirtuose "Lietuvos ir viso regiono saugumui užtikrinti".

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą.

Tai pirmasis Prancūzijos vadovo vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu nuo 2001 metų. Paskutinį kartą, beveik prieš dvidešimt metų, Žakas Širakas atvyko į Vilnių ir Rygą.

Tegai:
Emanuelis Makronas, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Viktoras Pranckietis

Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą

(atnaujinta 10:37 2020.09.29)
Anksčiau Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Aleksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nesugeba priimti "demokratijos logikos" ir turi pasitraukti iš posto. 

Apie tai Seimo pirmininkas parašė savo paskyroje Facebook

Pasak Pranckiečio, šiuo metu regione vyksta lemtingi pokyčiai, ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas į Lietuvą turi didelę reikšmę. 

"Šiandien, kai mūsų regionas išgyvena lemtingus pokyčius, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Lietuvoje yra prasmingas įvykis. Mūsų kaimynystėje egzistavusi paskutinė autokratinė Europos valdžia byra, o likusios Europos atsakas yra aiškus — demokratijos logikos nesugebantis priimti tariamas Prezidentas turi pasitraukti", — rašo Pranckietis.

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Vilniuje su Prancūzijos prezidentu susitiko buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja. 

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas, dėl kurio Baltarusijoje gilėja krizė, sakoma ES diplomatijos vadovo Džosefo Borelio pranešime.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, Viktoras Pranckietis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lenkija pasirengusi kartu su Baltijos šalimis įvesti sankcijas Baltarusijai apeidama ES
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu