Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (317)
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:35 2020.09.18)
Opozicijos lyderė taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinio įsikišimo, per skubias JT Žmogaus teisių tarybos derybas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje sakė buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša RIA Novosti

Tichanovskaja taip pat paragino leisti atvykti į Baltarusiją ir laisvai judėti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais.

"Mes reikalaujame, kad tarptautinei stebėjimo misijai būtų leista užfiksuoti režimo piktadarybes. Galiausiai mes reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kad Baltarusijos piliečiai galėtų laisvai pasirinkti savo vyriausybę pagal mūsų šalies įstatymus", — sakė Tichanovskaja.

Ji taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo.

"Mūsų reikalavimai yra paprasti ir visiškai atitinka visas pagrindines tarptautines normas. Mes reikalaujame nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius", — sakė Tichanovskaja.

Ženevoje vyksta 45-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje aptariama situacija Baltarusijoje. Ją pradėti pareikalavo Vokietija, veikdama Europos Sąjungos vardu.

Rusijos, Baltarusijos, Venesuelos ir KLR atstovai pasisakė už šio įvykio nutraukimą, nurodydami taisyklių pažeidimus.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje derinamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (317)
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  

(atnaujinta 13:45 2020.09.18)
Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Maskva mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina, pareiškimai, kad ši žiniasklaida yra propagandos įrankis, yra absurdiški, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Žinoma, ši problema buvo aptarta [su kolegomis iš Prancūzijos — Sputnik]. Mūsų manymu, nepriimtina, kad tiek "Sputnik", tiek "RT", jų korespondentai yra atvirai diskriminuojami — tiek Prancūzijoje, tiek "Sputnik" Baltijos šalyse, tai taip pat yra gerai žinomas faktas. Tai, kad per pastaruosius metus, nuo 2017 metų, nei "RT", nei "Sputnik" nebuvo akredituoti Eliziejaus rūmuose, be abejo, gaila", — sakė ministras.

"Tačiau dar labiau stebina tai, kad šalia visų įsipareigojimų dėl laisvės, lygybės ir brolybės mes taip pat matome seserystę. Mūsų kolegos iš Prancūzijos pareiškia, kad nepakeis savo sprendimo, akreditacija nebus išduodama, nes "RT" ir "Sputnik", cituoju, "tai ne žiniasklaidos priemonės, o propagandos įrankis". Manau, kad nereikia komentuoti tokių etikečių absurdiškumo, nes RT ir "Sputnik" yra labai populiarūs vis daugiau šalių, auditorija auga", — pabrėžė Lavrovas.

Rusija pateikia šiuos klausimus ne tik prancūzams, reikalaudama, kad jie nustotų diskriminuoti Rusijoje registruotą žiniasklaidą, pridūrė ministras.

Tačiau kartu Lavrovas, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe.

"Natūraliai dirbsime su bet kokia vyriausybe, kuri yra išrinkta bet kurioje šalyje, tai galioja ir JAV. Bet mes kalbėsimės su JAV visais jas dominančiais klausimais tik dėl lygybės, abipusės naudos ir interesų pusiausvyros ieškojimo. Kalbėtis su mumis ultimatumu yra beprasmiška, nenaudinga. Jei kas nors dar to nesuprato, tai yra netinkama politika", — sakė jis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, netrukus vyks diskusijos tarp pagrindinių demokratų ir respublikonų partijų kandidatų į JAV prezidentus dėl "Rusijos kišimosi", nes tai tapo kliše, JAV vidaus reikalų srityje jau dabar užimančia vieną iš dominuojančių vietų.

Anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Rusija, Kinija ir Iranas kišasi į JAV rinkimus. Rusija kategoriškai neigia bet kokį kišimąsi. Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą "Rusijos kišimąsi" į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Dabartinis prezidentas Donaldas Trampas kandidatuos antrai kadencijai ir varžysis su demokratų kandidatu Džo Baidenu.

Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Vakaruose tapo vis sudėtingesnė. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o "Sputnik" ir "RT" yra pagrindinės grėsmės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pasveikino "RT" ir "Sputnik" žurnalistus už jų produktyvų darbą.

Kartu jis pažymėjo, kad šis dokumentas liudija akivaizdų idėjų apie demokratiją degradavimą Vakarų visuomenėje. Pasak Putino, jis tikisi sveiko proto triumfo ir kad realių Rusijos žiniasklaidos apribojimų nebus.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Konservatoriai ketina sumažinti Rusijos televizijos programų eterį šalyje
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Žiniasklaida pasakojo, kaip Rusija gali reaguoti į JAV branduolinių pajėgų modernizavimą
Pratybos dėl galimos avarijos BelAE pasekmėms pašalinti
 

VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai

(atnaujinta 13:40 2020.09.18)
Šių mokymų eigą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Dėl Astravo AE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Pabrėžiama, kad ugniagesių gelbėtojų mokykloje daugiau nei savaitę trunkančiuose mokymuose Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesiai gelbėtojai atliko antžeminę žvalgybą ir gyventojų švarinimo darbus. 

"Dėl Astravo atominės jėgainės grėsmės Lietuvos gyventojų saugumui turime būti gerai pasirengę, kad įvykdytume uždavinius, kurie yra keliami ugniagesių tarnybai, atsakingai už civilinę saugą", — sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Šių mokymų eigą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

"Daug dėmesio skiriame praktiniams užsiėmimams, kurie padeda stiprinti mūsų pareigūnų gebėjimus ir įgūdžius, jų metu įgyjama daugiau patirties. Be to, per pratybas mokomasi koordinuoti veiksmus ir spręsti iškylančias problemas", — teigė departamento direktorius Saulius Greičius. 

Pažymima, kad vykusių užsiėmimų metu ugniagesiai gelbėtojai sudarė radiacinės žvalgybos grupę. Jos nariai, apsirengę apsauginiais drabužiais, užsidėję dujokaukes, gavę individualius skaitmeninius dozimetrus ir pasiėmę būtinas priemones žvalgybai, išvyko nustatytu maršrutu, o likę pamainos pareigūnai palaikė ryšį su šios grupės nariais, kad žinotų jų veiksmų seką ir spėtų laiku įrengti dezaktyvavimo punktą.

"Radiacinės žvalgybos maršrutų ilgis — 50–70 km. Žvalgybos metu, apie 5–6 val., ugniagesiai gelbėtojai dirba su apsaugine ekipuote. Jie taip pat parengti raginti gyventojus palikti užterštą zoną ir teikti informaciją apie apsaugos priemones, jodo profilaktiką ir kt", — teigiama pranešime.

Atliekant žvalgybą buvo imituota, kad žvalgomame ruože rasti nukentėję žmonės. Jie buvo atvežti į švarinimo punktą. Prieš patekdami į jį, visi evakuotieji iš užterštos teritorijos, taip pat ir radiacinės žvalgybos grupės nariai buvo dezaktyvuojami.

Tuo pačiu evakuoti gyventojai buvo registruojami, matuojamas jų bei jų asmeninių daiktų užterštumas, atliekama dezaktyvavimo efektyvumo ir skydliaukės dozimetrinė kontrolė. Atlikus gyventojų švarinimą, buvo dezaktyvuoti ir švarinimo punkto darbuotojai.  

Anksčiau sveikatos apsaugos ministerija įsigijo keturis milijonus kalio jodido tablečių, kurios į respubliką buvo pristatytos gegužės pradžioje. Ministerija jas dalina 16 savivaldybių, esančioms 100 km spinduliu nuo Baltarusijos atominės elektrinės. Tokios priemonės buvo imtasi jei įvyktų "avarija" stotyje.

Radiacinės saugos centras taip pat parengė informaciją kaip vartoti tabletes branduolinės ar radiologinės avarijos atveju lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis.

Astravo AE

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Energetikos ir saugumo centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiais Lietuvos rūpesčiais dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo. 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Konservatoriai reikalauja sustabdyti energetikos ministro įgaliojimus
Lukašenka Astravo AE pavadino "Baltarusijos nepriklausomybės dalimi"