Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas

Uspaskichas: Lietuvoje bus geriau gyventi, kai laimės Darbo partija ir būsiu premjeru

(atnaujinta 11:07 2020.08.12)
Darbo partijos pirmininko teigimu, pastaraisiais metais niekas dabartinėje valdžioje nieko nedarė, kad Lietuvos ekonomika būtų stipresnė, patrauklesnė

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, komentuodamas spekuliacijas žiniasklaidoje apie savo dalyvavimą Seimo rinkimuose, priminė, kad jis jau prieš pusę metų sakė, jog kandidatuos į premjerus.

Apie tai politikas pareiškė tradicinėje sekmadienio tiesioginėje laidoje.

"Žurnalistai alia vis dar stebisi, nes nori atkreipti rinkėjų dėmesį, o tiksliau, suklaidinti, kodėl aš nekandidatuoju į Seimą. Nors jie patys manęs nekviečia papasakoti. Atsakymas yra paprastas — po Seimo rinkimų formuojasi ne tik naujas Seimas, bet ir Vyriausybė. Mano tikslai labai aiškūs — kandidatuoju į premjerus, kad Lietuva patektų į patraukliausių valstybių penketuką, kad būtų sutvarkytas šalies ūkis, kad didėtų žmonių pajamos", — pareiškė Uspaskichas.

Jis pažymėjo, jog veda partiją šituose rinkimuose, kaip kandidatas į premjerus. Pristatydamas programą politikas pasakė, kad jeigu bus įgyvendintas visas priemonių paketas, padidės investicijos į valstybę, į Lietuvą sugrįš daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, taip bus sukurtas tvirtas ekonominis pagrindas, kuris užtikrins socialines garantijas, pensijas, atlyginimus mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams.

Politikas neatmetė, kad galės dirbti ir ministru, bet tik su ta sąlyga, kad Vyriausybę sudarys bent pusė Darbo partijos atstovų.

"Jeigu rinkėjai nepatikės mūsų programa, šalis gyvens taip, kaip anksčiau: Vyriausybė tik dalins tai, ką uždirbo žmonės. Juk pastaraisiais metais niekas šitoje valdžioje nieko nedarė, kad Lietuvos ekonomika būtų stipresnė, patrauklesnė. Valstybė nesukūrė nė vienos darbo vietos, o jeigu koronaviruso krizė tęsis toliau ir šalis vėl bus valdoma be smegenų, valstybės ekonomika ir ūkis tik smuks. Tad kalbos, kad po rinkimų padidės pensijos, yra blefas", — pasakė Uspaskichas.

Atsakydamas į žiūrovų klausimą "Kada bus geriau gyventi Lietuvoje, kada iš valstybės nustos emigruoti žmones?" politikas pažymėjo, jog tai įvyks tada, "kai laimės Darbo partija ir aš būsiu premjeru".

Uspaskicho teigimu, Lietuvai riekia protingų žmonių, o jų valdžioje nėra.

"Ir jeigu ne vienas Seimo, Vyriausybės ir Prezidento komandos narys neuždavė klausimo kodėl Lietuvoje pagaminta produkcija yra 30% brangesnė mūsų šalyje, negu ta pati produkcija, išvežta už Lietuvos sienos, tokie politikai yra tiesiog kvailiai", — pabrėžė politikas.

Pasak jo, šiuo metu ne viena partija, išskyrus Darbo partiją, nesiūlo kaip šią problemą spręsti.

Uspaskicho teigimu, Lietuvoje situacija nėra geresnė už situaciją Baltarusijoje at Rusijoje, tik Lietuvoje, jo manymu, autokratinis valdymas yra užtušuotas.

"Dažnai kalbama, kad Rusijoje opozicija neįleidžiama į televiziją, o kada jūs paskutinį kartą matėte mane per televiziją? Pagal atliktą monitoringą Gabrielius Landsbergis 300 kartų daugiau negu aš buvo rodomas interneto portaluose, o valstiečių atstovai — 450 kartų daugiau negu aš. Tad ar pas mus tikrai suteikiamos vienodos galimybės visiems politikams? Kaip valdžia, taip ir eteris yra uzurpuojami", — pasakė politikas. 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. VRK siūlo įpareigoti komisijos narius, stebėtojus bei rinkėjus dėvėti respiratorius ir medicinines kaukes.

Tegai:
Lietuva, Darbo partija, Seimo rinkimai, Viktoras Uspaskichas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
"Po rinkimų galintis tapti potencialiu premjeru": LSDDP į Seimo rinkimus ves Linkevičius
VRK siūlo, kad kaukės per Seimo rinkimus būtų privalomos
Seimas kaltinamas tyčiniu bandymu neleisti Venckienei dalyvauti rinkimuose
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Lietuvos kariai su valstybės vėliava prie Seimo pastato

Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" rankos iki alkūnių kraujyje

(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį". 

Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.

"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.

Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.

"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.

Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.

"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.

Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose. 

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".

Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".

Tegai:
Lietuva, didvyriai
Dar šia tema
Daugiau nėra apie ką kalbėti: Lietuvos ir Gruzijos ministrai aptarė Rusiją
Dažniau pakišant sąjungininkus. Lietuva pateko į JAV "unikalaus aktyvo" sąrašą
Ekspertas: Lietuva iššoka iš "demokratinių kelnių" dėl pinigų
Širdies smūgis

Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį

(atnaujinta 00:22 2021.04.11)
Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolį

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Širdies priepuolio simptomus galima lengvai supainioti su kitais negalavimais. "Express", remdamasi Britų širdies fondo duomenimis, nurodo, kaip atpažinti mirtiną būklę, praneša RIA Novosti.

Svarbiausia yra tai, kad diskomfortas krūtinėje nepraeina, o paskui plinta į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaklą, žandikaulį, nugarą, skrandį, rankas. Vien dėl šių simptomų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga pajunta nerimą, panašų į panikos priepuolį.

Simptomai, ekspertų teigimu, gali tęstis kelias dienas arba pasireikšti staiga.

Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kaip kraujo grupė veikia širdies priepuolio riziką. Kaip paaiškėjo, žmonėms, turintiems antrąją ir trečiąją kraujo grupes, rizika susirgti širdies priepuoliu yra aštuoniais procentais didesnė nei pirmosios grupės žmonių.

Širdies priepuolis — rimta patologinė būklė, kurią sukelia ūmus širdies raumens aprūpinimo krauju sutrikimas (užsikimšimas trombu ir (arba) spazmas, širdį maitinančios arterijos aterosklerozinės plokštelės srityje), išsivysčius šio raumens dalies išemijai ir nekrozei (mirčiai).

Tegai:
širdis, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata