Protestai Baltarusijoje

Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje

(atnaujinta 16:52 2020.08.12)
Tačiau raginimai paleisti politinius kalinius ir surengti pakartotinius rinkimus bus užfiksuoti kokiame nors ES dokumente, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Europos Sąjunga negalės paveikti situacijos Baltarusijoje, nes ji nėra ES narė, interviu Sputnik Lietuva pasakė tarptautinės stebėjimo organizacijos "CIS-EMO" vykdomasis direktorius Stanislavas Byšokas.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu planuoja iškelti klausimą apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, atvirame JT saugumo tarybos posėdyje, kuriame gali dalyvauti valstybės, kurios nėra tarybos narės.

Anksčiau Reinsalu ketino siūlyti ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai Džozefui Boreliui šią savaitę sušaukti neeilinį ES šalių užsienio reikalų ministrų vadovų susitikimą.

Ekspertas Stanislavas Byšokas pažymėjo, kad jei iškeliamas koks nors su Baltarusija susijęs klausimas, jis turėtų būti sprendžiamas tų tarptautinių struktūrų lygmeniu, kurioms Baltarusija priklauso ir kurių dokumentai, įskaitant dokumentus dėl pagarbos žmogaus teisėms ir demokratiškų rinkimų Baltarusijos pasirašyti.

"Kadangi nuo sovietmečio laikų ji yra JT narė, logiška, kad Baltarusijos klausimas bus svarstomas JT ribose. Bet jis bus svarstomas ir Europos Sąjungos lygiu, tai reiškia, tai nėra prieštaringos idėjos — aptarinėti skirtinguose kontekstuose", — pažymėjo ekspertas.

Jo nuomone, Rusija turėtų dalyvauti Baltarusijos klausimo aptarime Europos lygiu, nes ji yra artimiausia kaimynė ir sąjungininkė.

"Akivaizdu, kad Europos Sąjunga, kaip ir Rusija — Baltarusijos kaimynė, taigi šia prasme suprantama, kad Estija gali būti ne labiausiai suinteresuota šalis , kad Baltarusijoje būtų taika, o, atvirkščiai, jai parankus nestabilumas Baltarusijoje. Todėl čia, žinoma, aš manau, būtų teisinga, kad Rusija taip pat įsitrauktų į diskusiją apie tai, kas vyksta ar kas nutiko Baltarusijoje. Kadangi tai tikrai yra ir mūsų kaimynė, ir sąjungos valstybės partnerė. Todėl, be abejo, turime pareikšti ir savo poziciją dėl taikos respublikoje", — pažymėjo ekspertas.

Byšokas pridūrė, kad Europos Sąjungos lygmeniu bus sudarytas koks nors dokumentas su raginimu surengti pakartotinius rinkimus, ką neigiamai įvertins oficialusis Minskas.

Protestai Minske
© Sputnik/ Виктор Толочко.

"JT saugumo tarybos lygmeniu nebus įvestos jokios sankcijos, nes jas blokuos Kinija ir Rusija. Kalbant apie platesnį aptarimo ratą, žinoma, bus rezoliucijų, raginančių užtikrinti taiką ir, galbūt, pakartotinius rinkimus Baltarusijoje, ką, be abejo, oficialus Minskas neigiamai suvoks kaip bandymą daryti spaudimą ar kištis į Baltarusijos vidaus reikalus. Tačiau tikrai bus raginimų paleisti politinius kalinius, surengti pakartotinius rinkimus. Tai akivaizdu. Šie raginimai girdisi, tačiau jie bus užfiksuoti kažkokiame dokumente", — padarė išvadą ekspertas.

Masiniai protestai Baltarusijoje vyksta nuo rugpjūčio 9 dienos, kai šalyje vyko prezidento rinkimai. Dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, surinko 80,08 procento balsų, opozicijos lyderę Svetlaną Tichanovskają palaikė 10,09 procentai rinkėjų, jos būstinė nepripažino balsavimo rezultatų.

Tegai:
ES, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (371)
Dar šia tema
Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neiti į protestų akcijas
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuvos gyventojai nevienareikšmiškai vertina Baltarusijoje vykstančias represijas
Lietuva pasirengusi priimti opozicijos atstovus iš Baltarusijos
Nausėda: situacija Baltarusijoje — visos ES reikalas
Premjeras apie įvykius Baltarusijoje: turime būti pasirengę provokacijoms
Sviatlana Tikchanovskaja

Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje

(atnaujinta 09:26 2020.09.29)
Tichanovskaja ir Makronas aptars galimybę organizuoti derybas dėl naujų prezidento rinkimų Baltarusijoje ir galimą kitų šalių tarpininkavimą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Tikchanovskaja Lietuvos sostinėje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu. 

Apie tai antradienį buvo paskelbta opozicijos spaudos tarnybos Telegram-kanale.

"Šiuo metu Svetlana Tiсhanovskaja Vilniuje susitinka su Emanueliu Makronu", - sakoma tekste. 

Pokalbio metu ketinama "aptarti galimybę organizuoti derybas dėl naujų prezidento rinkimų Baltarusijoje rengimo ir galimą kitų šalių, įskaitant Prancūziją, tarpininkavimą".

Tichanovskaja pasidalino šio susitikimo planais: “Labai svarbu, kad Europos šalys neliktų abejingos tam, kas vyksta Baltarusijoje. Prancūzija, kaip viena seniausių demokratinių valstybių, puikiai mus supranta. Todėl ketinu priminti p. Makronui apie mūsų pagrindinį tikslą - nauji laisvi ir demokratiniai rinkimai, kurie turėtų įvykti per šiuos metus".

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. 

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Tegai:
Vilnius, Emanuelis Makronas, Svetlana Tichanovskaja
ES vėliava

ES raginama uždrausti netiesioginį partijų finansavimą užsienio

(atnaujinta 10:08 2020.09.29)
Šalys taip pat pasiūlė didinti atsparumą dezinformacijai, nes tai rinkimų kontekste gali pakenkti rinkimų proceso patikimumui

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzija, Lietuva ir Latvija bendroje deklaracijoje dėl demokratijų apsaugos ragina Europos Sąjungą peržiūrėti reglamentus, kad būtų uždraustas netiesioginis politinių partijų finansavimas iš užsienio.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas per spaudos konferenciją Vilniuje pareiškė, kad šios trys šalys priėmė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kuri visų pirma skirta kovai su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija.

"Visų pirma turime užtikrinti mūsų rinkimų procesų saugumą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, taip pat garantuoti rinkimų rezultatų vientisumą. Nacionalinių rinkimų saugumas yra bendras iššūkis Europos Sąjungos demokratijoms", — sakoma deklaracijos tekste, kurią išplatino Eliziejaus rūmų spaudos tarnyba.

Dokumente siūloma įvesti bendrą rinkimų apsaugos mechanizmą, kuriame dalyvautų nacionaliniai ekspertai, į kuriuos galėtų kreiptis bet kuri ES valstybė narė, kad apsaugotų rinkimų sistemą nuo kibernetinių atakų.

Be to, deklaracijoje nurodoma būtinybė sustiprinti gebėjimą atsispirti dezinformacijai.

"ES turi imtis naujų priemonių internetinių platformų atskaitomybės ir skaidrumo atžvilgiu, kad kovotų su dezinformacija. Šios priemonės turi būti grindžiamos pagrindinių teisių pirmenybe", — sakoma deklaracijoje.

Be to, dokumente kalbama apie būtinybę koreguoti Europos Sąjungos reglamentus, siekiant įvesti draudimą netiesiogiai finansuoti politines partijas iš užsienio.

"Nepaisant draudimo Europos politinės partijoms gauti finansavimą iš ne Europos Sąjungoje esančių šaltinių, vis dar esama reglamentavimo spragų, ypač netiesioginio finansavimo srityje. Raginame būtinai peržiūrėti Reglamentą Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo, kad būtų draudžiamas ne tik tiesioginis Europos partijų finansavimas per užsienio šalių šaltinius, bet ir netiesioginis jų finansavimas iš užsienio (per nacionalines partijas ar privačias aukas)", — sakoma dokumente.

Pažymima, kad šis pakeitimas turėtų įsigalioti dar prieš kitus rinkimus į Europos Parlamentą 2024 metais.

Susitikime Vilniuje Makronas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė ir padėtį po rinkimų Baltarusijoje. Diskusijos metu Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą parengti galimą ES paramos paketą politiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams kaimyninėje šalyje.

Taip pat Nausėda informavo Makroną apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą "nekaitinti" situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, ES
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusų kilmės

(atnaujinta 10:01 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusų kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam atsisakyta perkelti į šias pareigas, nes baiminamasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, kaip rezultatas Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testavimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, savo ruožtu, atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija