Minskas

Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui

(atnaujinta 16:53 2020.08.12)
Jo manymu, Vilnius turėtų tapti pavyzdžiu visoms kitoms ES šalims atsižvelgiant į situaciją kaimyninėje šalyje

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Lietuva turi pirma imtis iniciatyvos ir įvesti sankcijas Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu. Tokią nuomonę išreiškė Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų partijos deputatas Laurynas Kasčiūnas savo Facebook paskyroje.

Politikas mano, kad apribojimai turėtų būti individualūs, o ne taikomi visiems.

"Lietuva turi pirma imtis iniciatyvos ir skubiai įvesti individualias sankcijas papildomai dviejų Baltarusijos režimo atstovų grupių atžvilgiu: taikyti jas represijų ir rinkimų klastojimo organizatoriams", — parašė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad šis sprendimas pirmiausia turėtų būti svarstomas ES lygiu ir tik nesekmės atveju, imtis veiksmų patiems. Tačiau Kasčiūnas laikosi kitokios pozicijos — kad Vilnius turėtų rodyti pavyzdį visiems.

"Aš laikausi kiek kitos pozicijos, todėl šiandien bendrame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų posėdyje pasiūliau nedelsiant pademonstruoti pavyzdį ir tokias sankcijas įvesti dabar, skubiai ir vienašališkai. Pasiūlyti prie jų jungtis kartu ir Lenkiją, kitas regiono valstybes. Mūsų sąrašas gali būti platesnis nei ES", — teigia konservatorius.

Kaščiūnas pareiškė, kad Baltarusijos gyventojai "tikisi pagalbos" iš Lietuvos. Anot jo, dabar svarbu visą dėmesį sutelkti į situaciją kaimyninėje šalyje.

"Vėliau manau turime spręsti ir dėl ekonominių sankcijų su režimu susijusiems verslo subjektams. Dar kartą pabrėžiu: dabar svarbu akcentuoti visą dėmesį į situaciją Baltarusijoje, o ne leisti nukreipti mūsų dėmesį į buvusius kandidatus rinkimuose ir įsivelti į beprasmes diskusijas šiuo klausimu", — konstatavo politikas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja yra antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Dabar padėtis stabilizuota.

Antradienį Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo kreipimasis, kuriame ji pranešė, kad nuvažiavo pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti į protestus ir laikytis įstatymų.

Lietuvos valdžia teigia, kad moteriai užtikrintas saugumas. Vakare su ja telefonu kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pareiškė, kad prireikus Vilnius yra pasirengęs suteikti Tichanovskajai politinį prieglobstį.

Tegai:
Seimas, sankcijos, rinkimai, Laurynas Kasčiūnas, ES, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (386)
Dar šia tema
Nausėda: situacija Baltarusijoje — visos ES reikalas
Baltarusijoje sulaikytas potencialus riaušių koordinatorius
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Президент Литвы Гитанас Науседа прибыл на саммит Европейского Союза, Бельгия, 1 октября 2020 года

ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda

(atnaujinta 16:28 2020.10.01)
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į situaciją Baltarusijoje yra nepriimtinas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Sąjunga turėtų parengti paramos Baltarusijos žmonėms planus laikotarpiui po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo, užkertant kelią "kišimuisi" į situaciją iš "trečiųjų šalių", ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ES viršūnių susitikimą.

"Turime sukurti priemones, skirtas Baltarusijos žmonėms paremti laikotarpiu po Lukašenkos. Turime įtikinti baltarusius, kad esame pasirengę jiems padėti, remti ekonomiką, išplėsti patekimą į Europos rinką, palengvinti kreditavimo galimybes, supaprastinti vizų režimą", — sakė Nausėda ir pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad ES vadovai viršūnių susitikime "pagaliau sugebės įvesti sankcijas prieš Baltarusiją".

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu pareiškė, kad Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, ES, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (386)
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Mergina oro uoste

Papasakota, kokiais atvejais vykstant į Latviją teks atlikti COVID-19 testą

(atnaujinta 16:06 2020.10.01)
Atvykstantys sportininkai ir medicinos paslaugų gavėjai, visų pirma, turi kontaktuoti su renginių organizatoriais ar medicinos paslaugų teikėjais ir iš jų sulaukti atvykimo sąlygų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Tam tikroms asmenų grupėms vykstant į Latviją, privaloma turėti ne anksčiau nei prieš 3 dienas iki atvykimo atliktą koronaviruso testą bei gautą neigiamą atsakymą, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tokį tyrimą ir jo neigiamą atsakymą įrodantį dokumentą turi turėti asmenys, atvykstantys į Latviją sveikatos priežiūros paslaugų gauti.

Taip pat neigiamas testas reikalingas sportininkams ir sporto srities darbuotojams bei tarptautinių sporto organizacijų atstovams, kurie atvyksta į Latviją kaip akredituoti asmenys dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose, kuriuos organizuoja Latvijos teisės aktais pripažintos sporto federacijos.

Pažymėtina, kad minėti asmenys, visų pirma, turi kontaktuoti su renginių organizatoriais ar medicinos paslaugų teikėjais ir iš jų sulaukti atvykimo sąlygų.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 4784 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2249 asmenys, 2424 pasveiko.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 COVID-19 atvejis.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronavirusu sergantis Raseinių rajono meras pažino tamsiąją COVID-19 pusę
SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo