Lietuvos Seimas

Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją

(atnaujinta 11:22 2020.08.14)
Anot konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, kelionė planuojama kartu su Ukrainos ir Lenkijos parlamentarais

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją, kur jau kelias dienas iš eilės vyksta protestai.

Apie tai buvo pranešta penktadienį per Seimo valdybos posėdį, transliacija buvo vykdoma oficialioje Seimo paskyroje YouTube.

Partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovas Arvydas Anušauskas paragino Seimo valdybą suburti žmonių grupę, kuri keliaus į Baltarusiją ir galės veikti kaip tarpininkė ir stebės situaciją šioje šalyje.

Valdyba paprašė trijų Seimo komitetų — Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių, prašydama iki antradienio suformuoti delegaciją ir vizito darbotvarkę.

Pasak Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, valdyba tikisi dar kartą susitikti kitą antradienį, rugpjūčio 18 dieną ir galutinai apsispręsti.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas teigė, kad būtina gerai apsvarstyti darbotvarkę.

"Reikia labai stipriai apsvarstyti darbotvarkę ir kur yra važiuojama. Ar to diktatorius nepanaudos, nesakys, kad mes čia kišamės, ar panašiai. Čia yra daugybė niuansų", — teigė Užsienio reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas.

TS-LKD atstovas Žygimantas Pavilionis teigė, kad planai apima bendrą vizitą su Ukrainos ir Lenkijos parlamentais.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu "Sky News" teigė negalintis vadinti savo kolegos iš Baltarusijos Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu, nes "Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų".

Anot Nausėdos, Europos Sąjunga turėtų kištis į situaciją Baltarusijoje ir "aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktą". Lietuvos prezidentas taip pat sakė, kad Lukašenka turi sureaguoti į jo pasiūlytą planą, kuris apima tris veiksmus — konfliktų eskalavimą, visų sulaikytų protestuotojų paleidimą ir valdžios bei piliečių dialogą.

Jei Lukašenka neatsakys į pasiūlymą, Lietuva "pereis prie stipresnių instrumentų", sakė prezidentas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Interviu Sputnik Lietuva politologas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią masinių protestų organizavimo vaidmenį, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma oficialiam Vilniui.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (361)
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas paragino Lukašenką pasitraukti prezidento posto

(atnaujinta 15:17 2020.09.27)
Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak Makrono, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makonas interviu "Le Journal du Dimanche" pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų.

"Tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai valdžios krizė — autoritarinės valdžios, kuri nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. Akivaizdu, kad Lukašenka turi pasitraukti", — sakė Prancūzijos lyderis.

Be to, Makronas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak prezidento, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais. Kiekvieną šeštadienį akcijas rengiančios moterys nusipelno pagarbos, pridūrė Makronas.

Moterų protestas Minske
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų — per 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija, Emanuelis Makronas, Prancūzija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (361)
Dar šia tema
ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti iš Baltarusijos
Здание Министерства иностранных дел РФ

"Beldžiasi į atidarytas duris". Maskva perspėja JAV apie didelę klaidą

(atnaujinta 10:49 2020.09.27)
Rusija pasisako už Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties išsaugojimą ir ragina JAV ją pratęsti

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Derybos dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo vyko nuo vasaros. Vašingtonas reikalauja peržiūrėti dokumentą, Maskva atsisako jį keisti. Kokia yra problemos esmė, aiškino Galija Ibragimova ir Sofija Melničuk RIA Novosti straipsnyje.

"Mes negirdime jokios reakcijos"

"Prioritetinis klausimas, kurį galima ir reikia greitai išspręsti, žinoma, yra Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimas. Sutartis baigsis 2021 metų vasario mėnesį, jau greitai. Tokias derybas vedame su savo partneriais Amerikoje", — Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos atidaryme kalbėjo Vladimiras Putinas.

Rusijos prezidentas paragino šalis elgtis santūriai išskleidžiant naujas raketų sistemas. Pernai JAV pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), po ko Maskva paskelbė jų dislokavimo Europoje moratoriumą. Putinas pabrėžė: "Tol, kol nuo tokių priemonių susilaiko JAV".

"Mes, deja, dar negirdime reakcijos į mūsų pasiūlymą nei iš Amerikos partnerių, nei iš jų sąjungininkų", — pridūrė jis.

Antonijas Guteresas ne kartą rekomendavo pratęsti START-III. Tačiau į JAV reikalavimą įtraukti į sutartį Kiniją JT generalinis sekretorius sureagavo neigiamai. Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia taip pat perspėjo amerikiečius apie "didelę klaidą".

Strateginio saugumo šulai

START-III yra pagrindinis dokumentas branduolinių technologijų kontrolės srityje. Pasirašydami jį 2010 metais Maskva ir Vašingtonas įsipareigojo sumažinti savo strateginį arsenalą. Procesas prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai Šaltojo karo priešininkai pasirašė pirmąją Strateginių ginklų ribojimo sutartį (SALT-1). Nuo tada šioje srityje buvo priimti septyni dvišaliai susitarimai.

JAV niekada jų nekvestionavo, tačiau viską pakeitė Donaldo Trampo prezidentavimas. Baltųjų rūmų vadovas siekia pritaikyti susitarimus prie šiuolaikinių realijų, o naujų ginklavimosi varžybų perspektyva jo negąsdina.

2019 metų rugpjūčio mėnesio sprendimą pasitraukti iš INF sutarties JAV paaiškino pretenzijomis Rusijai. Pagrindinė yra ta, kad Maskva neva išbandė dokumentu uždraustą raketą SSC-8 (Rusijos klasifikacijoje — 9M729). Aiškių to įrodymų amerikiečiai nepateikė.

Tačiau neoficialiuose pokalbiuose jie pripažino: problema nėra Maskvos veiksmuose. Pentagonas įtarė Kiniją trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų kūrimu ir pareikalavo, kad Kinijos valdžios institucijos prisijungtų prie strateginių derybų dėl ginklų. Pekinas šuos raginimus ignoravo.

2020 metų gegužę JAV pasitraukė iš "Atviro dangaus" sutarties ir vėl apkaltino Maskvą — neva rusai trukdo atlikti inspekcinius skrydžius. Rusijos gynybos ministerija tai paneigė. Ministerija mano, kad amerikiečiai ketina aktyviau tyrinėti kosmosą, o "Atviro dangaus" sutartis surišo jiems rankas.

Branduolinis paritetas

"JAV ir NATO nerimauja dėl to, kad Kinijos branduolinė programa sparčiai vystosi. Panašu, kad kinai šiuo klausimu ketina pasiekti paritetą su Vašingtonu ir Maskva", — šią vasarą sakė JAV specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea).

Vašingtonas taip pat nepatenkintas tuo, kad START-III neriboja Rusijos taktinio branduolinio potencialo didėjimo. Dabartinį strateginių ginklų patikrinimo mechanizmą Bilingslis irgi sukritikavo.

Diskusijos visgi prasidėjo, tačiau amerikiečiai iškėlė naujas sąlygas. "Jungtinės Valstijos reikalauja įtraukti į sutartį naujausius Rusijos ginklus, tai beldimas į atviras duris", — pareiškė Rusijos ministras.

"Geras pasiūlymas"

Antrasis susitikimų turas baigėsi rugsėjį — be proveržių. JAV turi naują reikalavimą — priimti papildomus pamatinius susitarimus.

Amerikiečiai siūlo įtraukti ne tik strateginį, bet ir taktinį branduolinį arsenalą. Vienintelė nuolaida — Vašingtonas sutiko atidėti Kinijos dalyvavimą derybų procese.

"Mes pateikėme Rusijai gerą pasiūlymą", — sakė Bilingslis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva pratęs susitarimą tik dabartinėmis sąlygomis. Jo galiojimo laikas baigiasi po kelių mėnesių, ir nėra laiko ką nors keisti. Ministerija pažymėjo, kad patvirtinimo procesą vilkino patys amerikiečiai.

"Jei JAV yra pasirengusi sukurti kažką naujo, remdamasi interesų pusiausvyra, tada sandoris bus įmanomas. Tačiau reikia laiko", — situaciją komentavo Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"JAV siekia preferencijų"

"Yra nedaug alternatyvų: arba pratęsti START-III be pakeitimų, arba visiškai jos atsisakyti", — sako ginklų kontrolės problemų ekspertas Jevgenijus Miasnikovas.

Pagrindinę sutarties vertę jis mato strateginių ginklų tikrinimo sistemoje. "Senais laikais buvo sunku kontroliuoti vienas kito veiksmus. Šalys vadovavosi blogiausiu scenarijumi, o tai didino įtampą. Jei sistema sugrius, padidės rizika pakartoti praeitį", — perspėja ekspertas.

"PIR centro" naujųjų technologijų ir tarptautinio saugumo programos direktorius Vadimas Koziulinas neabejoja, kad susitarimas bus pratęstas. JAV reikalavimus jis vertina kaip žaidimą didinant statymus.

"Prieš sudarant sandorį Trampas nori nuderėti daugiau preferencijų. Tačiau laiko praktiškai nebelieka, ir amerikiečiai sutiks pratęsti. Naujos sąlygos yra tolesnių diskusijų objektas. Be to, Rusija taip pat turi pasiūlymų dėl taktinio branduolinio arsenalo ir Amerikos ginklų Europoje", — sako ekspertas.

Jis pabrėžia, kad START-III neapima bepiločių sistemų, nors jas galima laikyti branduolinių ginklų nešikliais.

"Rusija turi daug klausimų dėl bepiločių orlaivių. Tiesą sakant, tai yra ta pati sparnuotoji raketa — dėl daugkartinio naudojimo ji kelia rimtą pavojų. Tačiau susitikimų dėl START-III rėmuose Maskva kol kas šios temos neakcentuoja", — pažymi Koziulinas.

Pasak jo, kontrolės sistemos išsaugojimas dabar daugiausia priklauso nuo JAV. Jei Vašingtonas sutiks vesti dialogą, ilgainiui jame gali dalyvauti Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Indija, Pakistanas — valstybės, turinčios branduolinius ginklus.