Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko, archyvinė nuotrauka

Lukašenka paneigė pranešimus apie išvykimą Baltarusijos

(atnaujinta 20:54 2020.08.14)
Dabartinis prezidentas taip pat pakomentavo protestus įvairiose Baltarusijos įmonėse: pasak jo, darbo sustabdymas prives prie rinkų praradimo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paneigė gandus apie tai, kad išvyko iš respublikos, pranešė Sputnik Baltarusija.

"Visų pirma, aš esu gyvas ir ne užsienyje, kaip sako kai kurie mūsų gerbiami "visažiniai": "prezidentas paliko šalį ir yra užsienyje". Šiandien 14-oji, mes susitikome tam, kad aptartume statybų pramonės darbus", — citavo jį RIA Novosti.

Dabartinis prezidentas taip pat pakomentavo protestus įvairiose Baltarusijos įmonėse: pasak jo, darbo sustabdymas prives prie rinkų praradimo.

Lietuvos Seimas
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Jei jie streikuos dvi dienas, konkurentai — rusai ir kanadiečiai — persižegnos. Ir greitai pateiks rinkai tai, ką nori tiekti. <...> Žmonėms reikia tai paaiškinti: jei norite — streikuokite, jei norite dirbti — dirbkite", — pabrėžė Lukašenka.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Ketvirtadienį CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (372)
Dar šia tema
Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Viktoras Pranckietis

Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą

(atnaujinta 10:19 2020.09.29)
Anksčiau Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Aleksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiške, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nesugeba priimti "demokratijos logikos" ir turi pasitraukti iš posto. 

Apie tai Seimo pirmininkas parašė savo paskyroje Facebook

Pasak Pranckiečio, šiuo metu regione vyksta lemtingi pokyčiai, ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas į Lietuvą turi didelę reikšmę. 

"Šiandien, kai mūsų regionas išgyvena lemtingus pokyčius, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Lietuvoje yra prasmingas įvykis. Mūsų kaimynystėje egzistavusi paskutinė autokratinė Europos valdžia byra, o likusios Europos atsakas yra aiškus – demokratijos logikos nesugebantis priimti tariamas Prezidentas turi pasitraukti", – rašo Pranckietis.

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Vilniuje su Prancūzijos prezidentu susitiko buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Tikchanovskaja. 

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas, dėl kurio Baltarusijoje gilėja krizė, sakoma ES diplomatijos vadovo Džosefo Borelio pranešime.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, Viktoras Pranckietis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (372)
Dar šia tema
Lenkija pasirengusi kartu su Baltijos šalimis įvesti sankcijas Baltarusijai apeidama ES
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu
JAV bombonešis B-52H

"Forbes": amerikiečių bombonešiai treniravosi "smogti" į Kaliningradą

(atnaujinta 10:28 2020.09.29)
Žurnalas Rusijos regioną pavadino "tikru dygliu NATO šone" dėl jo teritorijoje esančių ginklų ir pažymėjo, kad karinio konflikto atveju Rusija iš ten galės pataikyti į taikinius "giliame Europos užnugaryje"

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. JAV Karinių oro pajėgų bombonešių skrydžių prie Kaliningrado srities priežastis buvo smūgių į Rusijos anklavą imitacija, rašo "Forbes".

Anksčiau Rusijos Federacijos Nacionalinis gynybos valdymo centras pranešė, kad buvo pakeltas naikintuvas Su-27 palydėti du amerikiečių bombonešius B-52H, artėjančius prie šalies sienų virš Baltijos jūros.

Kaip rašo leidinys, amerikiečių lėktuvai pakilo iš Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų bazės Ferlonde spalio 23 dieną ir, pasiekę Rusijos anklavą, skrido aplink jį, taip pat ir virš vadinamojo Suvalkų koridoriaus, skiriančio Kaliningrado sritį ir Baltarusiją. Tačiau jie nepažeidė Rusijos oro erdvės.

Anklavo teritorijoje yra priešlėktuvinių raketų sistemos S-300 ir S-400, taip pat raketų kompleksai "Iskander", primena žurnalas. Štai kodėl, kaip pažymėta medžiagoje, Kaliningradas tapo Amerikos smūgio imitacijos taikiniu.

"Forbes" Rusijos regioną pavadino "tikru dygliu NATO šone" dėl jo teritorijoje esančių ginklų. Pažymima, kad karinio konflikto atveju Rusija iš ten galės pataikyti į taikinius "giliame Europos užnugaryje".

Tegai:
ginklai, NATO, Kaliningradas, JAV, Rusija
Dar šia tema
Amerikiečių bombonešiai dalyvavo Kaliningrado srities bombardavimo mokymuose
Permetė "Abrams'us": ką amerikiečiai sumanė prie Baltarusijos sienų
Amerikiečių ekspertas paaiškino, kodėl JAV negali bombarduoti Kaliningrado
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:29 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonominės tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos kabineto atstovas Steffenas Seibertas.

Jis pakomentavo Bundestago ekonominės tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, kad, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kuris reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl tokių ekstrateritorinių sankcijų atitikimo tarptautinei teisei. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną