Petras Auštrevičius, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neįsileido Auštrevičiaus ir dar vieno europarlamentaro

(atnaujinta 14:02 2020.08.15)
Anksčiau Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais respublikoje

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovui Robertui Bedronui ir EP pranešėjui Baltarusijos kalusimais Petrui Auštrevičiui penktadienį nebuvo leista atvykti į Baltarusijos teritoriją.

Europos Parlamento nariai planavo aplankyti Baltarusiją rugpjūčio 14–16 dienomis.

Petras Auštrevičius apie tai, kad nebus įleistas, sako sužinojęs oro uoste, kai Baltarusijos avialinijos anuliavo bilietą Baltarusijos pasieniečių nurodymu. Europarlamentarą Robertą Biedroną Baltarusijos pareigūnai sulaikė Minsko oro uoste ir deportavo į Vilnių.

"Su kolega Robertu Biedronu su kuriuo šiandien ketinome  apsilankyti Minske siunčiame linkėjimus Lukašenkai  iš Vilniaus. Robert  buvo sulaikytas Minsko oro uoste ir deportuotas į Vilniu. Belavia panaikino mano bilietus Baltarusijos pasienio tarnybos sprendimu", — savo Facebook rašo Auštrevičius.

Apie atsisakymo priežastį nieko nepranešama.

Kaip pažymėjo europarlamentarai bendrame pareiškime, tokie Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai rodo, kad jie "atsisako bet kokios galimybės pradėti dialogą".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Anksčiau Europos Parlamento vadovas Davidas Sassoli paragino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir paleisti sulaikytuosius. Jis pažymėjo, kad "Baltarusijos žmonės turi teisę protestuoti".

"Žiaurios jėgos naudojimas iš valstybės pusės turi turėti pasekmių pagal tarptautinę teisę", — rašė Sassoli.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Europos Parlamentas, Petras Auštrevičius, protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (363)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (363)
BelAE

Lietuva pasipiktino, kad BelAE nėra apdrausta nuo lėktuvo kritimo

(atnaujinta 15:42 2020.09.27)
VATESI priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis laiškus Astravo atominės elektrinės saugos klausimais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Baltarusija turėtų nutraukti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave reaktoriaus paleidimo darbus, kol bus išspręstos elektrinės saugos problemos, pranešė Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).

VATESI patvirtino, kad labai svarbu užtikrinti, jog visuose BelAE eksploatavimo etapuose būtų priimami sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti branduolinę saugą.

"Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo darbų sustabdymas, kol nėra išspręstos ENSREG ir kitų tarptautinių ekspertų nustatytos saugos problemos bei neužbaigta ENSREG atliekama Baltarusijos AE streso testų rezultatų įgyvendinimo nacionalinio veiksmų plano peržiūra, būtų tvirtos branduolinės saugos lyderystės demonstravimas ir principo — pirmiausia sauga — laikymasis", — teigiama pranešime.

VATESI taip pat priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis ankstesnius laiškus, kuriuose buvo keliami saugos klausimai, susiję su elektrinės vietos parinkimu, Baltarusijos AE projekto atsparumu seisminiams įvykiams ir galimos didelės komercinio orlaivio avarijos padariniams, rekomendacijų dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis įgyvendinimu, tikimybiniu saugos vertinimu ir kt.

Rugsėjo mėnesį Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė apie pirmojo jėgainės bloko hidraulinių bandymų pradžią po kuro pakrovimo. Be to, 64-ojoje TATENA konferencijoje buvo paskelbta, kad maitinimo blokas bus paleistas šių metų lapkričio 7 dieną.

Atsakydama į šias ataskaitas, VATESI susisiekė su Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija ir laiške pabrėžė, kad tikisi gauti visą svarbią informaciją apie sprendimus, priimamus dėl fizinių bandymų, atliekamų branduoliniame įrenginyje.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Antradienį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl grėsmės Europos branduoliniam saugumui, kuris esą kyla iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Seimas ragina Baltarusijos valstybines branduolinės saugos institucijas nedelsiant nutraukti pasirengimą BelAE eksploatacijai.

Priimtoje rezoliucijoje Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) raginama imtis visų priemonių, kad sustabdytų elektrinės reaktorių darbą, kol "nebus išsklaidytos visos abejonės dėl šios elektrinės statybos ir pasirengimo laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų".

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus
Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą
Ruduo

Lietuvoje savaitgalį pasiektas naujas paros temperatūros rekordas

(atnaujinta 10:56 2020.09.28)
Rekordinė temperatūra šeštadienį buvo užfiksuota Alytuje, ankstesnis rekordas užfiksuotas 1974 metais Biržuose

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Šeštadienį, rugsėjo 26 dieną, pasiektas naujas paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje, apie tai pranešė Respublikos hidrometeorologijos tarnyba.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Alytuje šią dieną termometras rodė 26,2 laipsnio šilumos. Pažymima, kad iki šiol buvęs rekordas fiksuotas 1974 metais Biržuose — tada oras sušilo iki 25,1 laipsnio šilumos.

Beje, rekordai buvo viršijami pavienėse stotyse šešias dienas iš eilės — nuo 22 iki 27 d., o 26 dieną "atsilaikė" tik Biržai ir Laukuva.

27 dieną taip pat daugumoje meteorologijos stočių buvo viršyti rekordai, tačiau dar 1947 metais Vilniuje registruotų 25,1 laipsnio šilumos pasiekti nepavyko — temperatūra aukščiausiai pakilo "tik" iki 24,5 laipsnio šilumos (Alytus, Kybartai, Šilutė, Tauragė).

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad rugsėjo 16 dieną beveik visose meteorologinėse stotyse, išskyrus Klaipėdoje, Nidoje, Ukmergėje ir Utenoje, buvo viršytas 1964 metų rekordas. Oro temperatūra tą dieną viršijo 27 laipsnius šilumos.

Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
rekordas, Lietuva