Putinas ir Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Putinas ir Lukašenka telefonu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:59 2020.08.15)
Anksčiau Baltarusijos vadovas teigė, kad "iš esmės pagal scenarijų pasireiškia agresija" ir išreiškė norą aptarti tai, kas vyksta su savo kolega iš Rusijos

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Šeštadienį Baltarusijos ir Rusijos prezidentai Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas telefonu aptarė situaciją, kuri "vystosi Baltarusijos Respublikoje ir aplink ją", pranešė "BelTA" su nuoroda į Baltarusijos vadovo spaudos tarnybą.

"Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prezidentai aptarė situaciją, besivystančią Baltarusijos Respublikoje ir aplink ją", — sakoma pranešime.

Anksčiau šeštadienį Lukašenka Minske vykusiame susitikime teigė, kad "iš esmės prieš Baltarusiją kyla agresija". Jis nurodė, kad ketina susisiekti su Putinu, kad būtų galima aptarti šį klausimą, nes "tai jau kelia grėsmę ne tik Baltarusijai".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Nuo sekmadienio vyko nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Didžioji dalis rugpjūčio 13–14 dienomis vykusių veiksmų vyko taikiai. Taigi rugpjūčio 14 dieną prie Vyriausybės rūmų Minske, kur, be kita ko, yra Baltarusijos CRK, įvyko daugybės tūkstančių žmonių protesto akcija. Demonstrantai reikalavo perskaičiuoti balsus per praėjusius rinkimus ir Lukašenkos atsistatydinimo, areštų nebuvo.

Tegai:
protestai, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Sausra, archyvinė nuotrauka

Įvardyta dar viena klimato katastrofos pasekmė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Japonijos Tokijaus universiteto mokslininkai nustatė, kad vidutinė pasaulinė temperatūra, pakilusi vos 0,5 laipsnio Celsijaus, žymiai padidins sausras visoje Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Naujos katastrofiškų klimato pokyčių pasekmės įvardijamos žurnale "Environmental Research Letters" paskelbtame straipsnyje.

Tyrėjai sukūrė naują klimato modelį, pagrįstą projekto "Papildomo pusės laipsnio atšilimo prognozės ir numatomas poveikis" (HAPPI) duomenimis, kuriame buvo įvertintas 1,5 ir 2 laipsnių Celsijaus temperatūros pakilimo virš ikipramoninės vertės poveikis klimatui. Paaiškėjo, kad atšilus dviem laipsniams, sausringi metai bus dažnesni, o drėgmė žymiai sumažės daugelyje pasaulio šalių.

Mokslininkai teigė, kad padėtis ypač rimta taps Viduržemio jūroje, Vakarų Europoje, Pietų Amerikos šiaurėje, Sahelyje ir Pietų Afrikoje. Tačiau kai kuriuose kituose regionuose, pavyzdžiui, Australijoje ir kai kuriose Azijos šalyse, klimatas, priešingai, taps drėgnesnis.

Šiuo metu tiriamas scenarijus, kai temperatūra pakils trimis laipsniais virš ikipramoninės vertės. Jei ateinančiais metais anglies dvideginio emisija nebus sumažinta iki minimumo, toks scenarijus bus neišvengiamas.

2015 metų Paryžiaus susitarimas įpareigoja šalis riboti temperatūros kilimą iki 2 ar 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio. Tačiau nemažai klimatologų padarė išvadą, kad labiau norimas iš šių dviejų scenarijų jau nepasiekiamas.

 

Tegai:
klimatas
Dar šia tema
Paskaičiuota būsima birželio klimatinė norma: Lietuva nuo klimato kaitos niekur nepabėgs
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Klimato kaitos programai įgyvendinti skirtas 170 mln. eurų biudžetas