Kersti Kaljulaid ir Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ir Estijos prezidentai papasakojo, kam Rusijai reikalinga Astravo AE

57
(atnaujinta 11:29 2020.08.16)
Šalių vadovai susitarė kartu siekti vieningos pozicijos Astravo atominės elektrinės energijos tiekimo nutraukimo klausimu

VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Pradėjus eksploatuoti Baltarusijos atominę elektrinę, Rusija siekia padalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, rašo Prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Vilniuje vyko Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimas. Susitikime šalių vadovai aptarė situaciją Baltarusijoje, Lietuvos ir Estijos santykius su Rusija.

"Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas", — rašoma pranešime.

Šalių vadovai sutarė kartu siekti vieningos Baltijos šalių pozicijos atsisakyti pirkti elektrą iš Astravo AE.

Lietuvos vadovas taip pat padėkojo Estijai už pagalbą vertinant Astravo AE keliamą "grėsmę" ir už prisiimtą įsipareigojimą neišleisti jos gaminamos elektros į Estijos ar ES rinką.

Susitikimo metu prezidentai taip pat padarė išvadą, kad politinei situacijai Baltarusijoje reikia skirti dėmesio ir sutelkti pastangas, kad būtų sustabdytos represijos prieš civilius gyventojus, paleisti visi sulaikytieji ir pradėtas dialogas su visuomene.

Estija parėmė Lietuvos iniciatyvą aptarti situaciją Baltarusijoje aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu sukuriant neeilinę Europos Vadovų Tarybos sesiją.

Kaljulaid taip pat palaikė Nausedos anksčiau pasiūlytą "trijų žingsnių planą", kuriam pritarė ir Latvijos bei Lenkijos vadovybė.

Ginčai dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Protestai Baltarusijoje

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka— CRK duomenimis, jis surinko 80,1 procento balsų. Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos slopina. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas ir gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti Į policijos pareigūną sprogstamąjį įtaisą.

57
Tegai:
Gitanas Nausėda, Kersti Kaljulaid
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (359)
Ingrida Šimonytė balsų traukime dėl Seimo rinkimų
 

Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą

(atnaujinta 17:18 2020.09.26)
Lietuvos policijos vadovo teigimu, jau analizuojamos probleminės sritys, kuriose dažniausiai fiksuojami pažeidimai balsuojant

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visuomeninė organizacija ir policija susitarė bendradarbiauti per rinkimus į Lietuvos Seimą, praneša VRK spaudos tarnyba.

Vienas svarbiausių Valstybinės rinkimų komisijos, policijos ir visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" uždaviniai yra užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir užkirsti kelią rinkėjų papirkinėjimui.

Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti viešąją tvarką rinkimų apygardose tiek rengiant išankstinį balsavimą, tiek rinkimų dienomis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad visos bendradarbiaujančios partijos aktyviai reaguos į gautą informaciją apie galimus pažeidimus per rinkimus ir atitinkamai juos užfiksuos, kad būtų išvengta galimų pažeidimų tiek per rinkimų kampaniją, tiek per rinkimus į Seimą.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad jie jau dabar aktyviai stebi ir analizuoja informaciją, sudaro pažeidimų žemėlapį, nustato galimus reagavimo būdus ir prevencines priemones. Pasak jo, policijos pareigūnai analizuoja ir problemines sritis, kuriose dažniausiai pastebimi pažeidimai rinkimuose arba užfiksuojami bandymai papirkti rinkėjus.

"Stebėseną vykdo mūsų žvalgybiniai padaliniai, kurie orientuoti į informacijos rinkimą dėl galimų balsų pirkimo. Esame pasiruošę, dirbsime tiek, kiek to reikalaus situacija. Tikimės, kad prisidės ir policijos rėmėjai, žmonės bus pilietiški ir aktyvūs ir bendras visų darbas padės užtikrinti skaidrius rinkimu", — sakė jis.

Valstybinė rinkimų komisija ir Lietuvos policija ragina žmones, turinčius informacijos apie galimą kyšininkavimą ar kitus su rinkimais susijusius įstatymų pažeidimus, kreiptis į atsakingas organizacijas ir pateikti informaciją.

Apie pažeidimus galima pranešti per elektroninių policijos tarnybų portalą arba paskambinus pagalbos telefono numeriu 112. Apie galimus pažeidimus taip pat galima pranešti skambinant VRK trumpuoju informacijos numeriu 1855.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus
Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą
Džo Baidenas

Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus

(atnaujinta 21:42 2020.09.26)
Be to, Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kandidatas į prezidentus iš demokratų partijos Džo Baidenas (Joe Biden) pažadėjo Rusijai pasekmes dėl tariamo kišimosi į Amerikos vidaus reikalus, praneša RIA Novosti.

"Pažadu, kad bus pasekmių, bus pasekmės dėl kišimosi į mūsų suverenius reikalus", — NBC eteryje sakė Baidenas.

Anksčiau FTB direktorius Kristoferis Rėjus (Christopher Wray) sakė, kad Rusija bando paveikti JAV prezidento rinkimus 2020 metais, tačiau neliečia infrastruktūros.

Tačiau jis nepateikė jokių bandymų paveikti Amerikos rinkimus įrodymų.

Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais.

Rusija kategoriškai neigia šiuos kaltinimus.

Tegai:
rinkimai, JAV, Rusija, Džo Baidenas
Dar šia tema
JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui
"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą
Turistai

Kokia šiandien diena: rugsėjo 27-osios šventės

(atnaujinta 23:41 2020.09.26)
Nuo rugsėjo 27 dienos iki metų galo lieka 95 dienos; savo vardadienius švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas

Rugsėjo 27 yra 270-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 271-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 95 dienos.

2020 metų rugsėjo 27 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Pasaulinė turizmo diena

Tarptautinė turizmo organizacija paskelbė rugsėjo 27 dieną Pasauline turizmo diena 1979 metais.

Ši diena švenčiama siekiant visame pasaulyje paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai.

Taip pat minima Pasaulinė kurčiųjų diena

1951 metais Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 metais buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L'Epė. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 metais. Jį sudarė 300 simbolių.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 dieną šalyje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.

Lietuvoje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose.

Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990–1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos interneto svetainė

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1540 metais popiežius įteisino Jėzaus draugiją.

1601 metais gimė vienas galingiausių monarchų Europoje — Prancūzijos karalius Liudvikas XIII.

1825 — Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis.

1854 metais įvyko pirmoji didelė katastrofa Atlanto vandenyne — nuskendo garlaivis "Arctic" su 300 keleivių ir įgulos narių.

Šią dieną 1939 metais po 19 dienų trukusio pasipriešinimo Lenkija pasidavė Vokietijai.

1922 metais po pirmojo steigiamojo susirinkimo įkurtas Lietuvos bankas.

1927 — pasirašytas Lietuvos konkordatas su Vatikanu.

1940 metais Vokietija, Italija ir Japonija pasirašė 10-ties metų karinį ir ekonominį paktą.

1993 — Abchazijos sukilėliai Gruzijoje užėmė Suchumį.

1996 metais Talibano sukilėliai užėmė Afganistano sostinę Kabulą.

Šią dieną 1997 metais pirmą kartą pasibaigus karo veiksmams Bosnijoje ir Hercegovinoje atnaujintos televizijos transliacijos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai