Protestai Minske

Politologas: ES politinės jėgos prisideda prie situacijos Baltarusijoje komplikavimo

(atnaujinta 20:42 2020.08.17)
Jei kils išorinė grėsmė Minskui, Maskva turės palaikyti Sąjunginę valstybę, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Konfrontacijoje su ES Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gana griežtai veiks, kad išsaugotų valdžią, ir gali pasitelkti Rusijos kaip Sąjunginės valstybės pagalbą, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos teiginiai apie ginkluoto kontingento sukūrimą kaimyninėse Lietuvoje ir Lenkijoje, kuris tariamai kelia grėsmę jo šaliai, neatitinka tikrovės.

Anot ministro, Baltarusijos prezidentas "bando perkelti krizės strėles į įsivaizduojamą išorinio kišimosi pavojų".

Karo politologas Andrejus Koškinas papasakojo, kad Lietuvos ministro pareiškimas yra vakarietiškoje "elgesio trajektorijoje".

"Šis pareiškimas susijęs su tuo, kad jis [Karoblis — Sputnik] yra vakarietiškoje užsienio politikos elgesio Baltarusijos atžvilgiu trajektorijoje. Kai Latvija, Lietuva, Lenkija, Ukraina iš principo susivienijo prieš Lukašenkos režimą, kaip jie sako, ir palaiko opoziciją. Bet objektyviai kalbant, šiandien situacija yra gana sudėtinga, tačiau tuo pat metu ekspertai teigia, kad opozicijos elementus Baltarusijoje kontroliuoja, duoda signalus, skatina, saugo būtent politinės jėgos iš Čekijos, Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, ir jos tiesiog prisideda prie situacijos komplikavimo", — pasakė politologas.

Koškino teigimu, jei kils išorinė grėsmė prieš Baltarusiją, Rusija turės užstoti Sąjunginę valstybę.

"Tokioje konfrontacijoje Lukašenka gana griežtai vertins ir veiks, kad užtikrintų valdžios išsaugojimą šalyje. Mes, žinoma, Rusijoje tikimės, kad tai išliks retorikos, tam tikrų pasirengimų, bet ne įgyvendinimo lygyje. Vis dėlto mes turime sąjunginį susitarimą. Jei kils reali išorinė grėsmė prieš Baltarusiją, žinoma, Rusija turės padėti apsaugoti Sąjunginės valstybės sienas", — pasakė politologas.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Tegai:
Rusija, ES, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (482)
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (482)
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva

Laivybos kompanija MSC ketina atnaujinti konteinerių paskirstymą Klaipėdoje

(atnaujinta 18:47 2020.10.30)
Uosto duomenimis, per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai 11,5 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Pasaulinė laivybos kompanija "Mediterranean shipping company" (MSC) patvirtino savo planus dėl konteinerių paskirstymo Klaipėdos uoste atnaujinimo, praneša uosto spaudos tarnyba.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir laivybos kompanija MSC surengė nuotolinį susitikimą konteinerių srautų perspektyvų aptarti.

"Buvome patikinti, kad Klaipėdos uostas išlieka kaip svarbi vieta MSC dėmesio lauke ir artimiausiuose laivybos kompanijos veiklos planuose. Mes savo ruožtu pažadėjome užtikrinti sklandų bendradarbiavimą bei dėmesį jų poreikiams, taip pat pristatėme pradedamus ir planuojamus uosto plėtros projektus, sustiprinsiančius uosto konkurencines galimybes", — teigia Latakas.

Pokalbio metu buvo patikinta, kad MSC planai dėl konteinerių paskirstymo centro Klaipėdos uoste yra rimti. Tai rodo ir LKAB "Klaipėdos Smeltės" savininkų sprendimas įsigyti naujus STS kranus konteinerių krovai bei nemažinti darbuotojų skaičiaus.

Per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai yra 11,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet konteinerių apyvarta mažėjo visuose pagrindiniuose konteinerius kraunančiuose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose.

MSC yra viena iš konteinerinės laivybos linijų lyderių pasaulyje, savo atstovybes turinti 155 valstybėse. Jai šiuo metu priklauso 560 laivų. MSC grupei priklausanti TIL turi 65 konteinerių terminalus visame pasaulyje, taip pat ir Klaipėdos uoste veikiančią LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Kai kurie Klaipėdos apskrities vienkiemių gyventojai dar neatsisako pagalbos mygtukų
Gražiausias Klaipėdos simbolis — "Meridianas" — išvyko į doką remontui