Protestai Minske

Ekspertas: JAV bus nuošalyje padėties Baltarusijoje klausimu

(atnaujinta 13:10 2020.08.18)
Artimiausi Baltarusijos prezidento bendražygiai bijo prarasti savo aktyvus ir nusisukti nuo Lukašenkos, palikdami jį vieną prieš opoziciją, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Nors Amerika yra protestuotojų pusėje, ji išlaikys neutralumą padėties Baltarusijoje klausimu, nes neblogai užsiėmė verslu su Aleksandru Lukašenka, interviu Sputnik radijui pasakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono raginimą Europos Sąjungai palaikyti taikių demonstracijų Baltarusijoje dalyvius veidmainyste ir retoriškai paklausė, kada jis paprašys ES paremti šimtų tūkstančių "geltonųjų liemenių" veiksmus.

Anksčiau Makronas savo Twitter paskyroje parašė, kad Europos Sąjunga turėtų ir toliau remti taikius protestus Baltarusijoje. Anot jo, ES "turi ir toliau teikti paramą šimtams tūkstančių baltarusių, kurie taikiai gina savo teisių, laisvės ir suvereniteto laikymąsi".

Ekspertas Pavelas Feldmanas pažymėjo, kad Europos šalys telkia "anti-Lukašenkos" frontą.

"Šiuo atveju Vakarai žaidžia savo įprastą partiją. Iš pradžių jie dvejojo ​​vien todėl, kad, matyt, Baltarusija jiems yra mažiau svarbi nei Ukraina. Bet pamažu Lenkija, Prancūzija telkia vieningą anti-Lukašenkos frontą, ir visas klausimas yra, kokius įrankius naudodami jie darys spaudimą oficialiajam Minskui", — pažymėjo ekspertas.

Anot Feldmano, artimiausi Lukašenkos bendražygiai paliks jį vieną prieš opoziciją.

"Suprantama dabar, kad Lukašenka Vakarams nėra gerbiamas politikas, akivaizdu, kad jam bus taikomos asmeninės sankcijos, prieš jo artimą aplinką, ir tai gali turėti lemiamą vaidmenį, nes artimiausi jo bendražygiai, bijodami prarasti savo aktyvus Vakaruose, gali tikrai palikti jį vieną prieš opoziciją", — mano ekspertas.

Anot Feldmano, JAV imsis neutralumo Baltarusijos atžvilgiu, nes su Lukašenka jos neblogai užsiėmė verslu.

"Amerika, kaip bebūtų keista, yra nuošalyje, nes Amerika yra užsiėmusi savimi. Net nuostabu, kaip nuolaidžiai ji žiūri į tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje. Viena vertus, ji yra protestuotojų pusėje. Tuo pat metu ji neblogai užsiėmė verslu su Aleksandru Lukašenka ir buvo tam tikrų perspektyvų, todėl Amerika išlaikys neutralumą", — pasakė ekspertas.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Tegai:
Baltarusija, JAV
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (322)
Dar šia tema
"Kitų rinkimų nebus": Lukašenka pakomentavo streikus gamyklose
Kaip protestai paveiks Baltarusijos ir Rusijos gynybinį pajėgumą
EVT vadovas sušaukia aukščiausiojo lygio susitikimą padėčiai Baltarusijoje aptarti
Konservatoriai siūlo paskelbti sankcijas "Lukašenkos režimo" atstovams
Pompėjaus Euroturas: su kuo JAV valstybės sekretorius atvyko į Europą ir su kuo išvyko
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 15:35 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja ir patvirtino, jog Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Tuo pačiu metu pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masinias akcijas ir streikus. Vėliau tapo žinoma, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos būvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (322)
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (322)
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alan'as Greenspan'as

JAV finansų patriarchas: "Mes turime didelę problemą"

(atnaujinta 15:26 2020.09.20)
Viena ryškiausių metamorfozių, pasitaikančių Vakarų politikams ir biurokratams, yra virsmas ciniškais tiesos sakytojais, kuris įvyksta iškart po to, kai jie palieka aukštas pareigas ir nebesitiki sugrįžti į aukščiausius valdžios ar įmonių valdymo lygius

Tai labai pastebima tarp Europos politikų, kurie, išėję į pensiją, kardinaliai keičia savo retoriką ir nustoja demonstruoti neįtikėtiną meilę Vašingtonui ir jo vertybėms, tačiau tarp Amerikos valdininkų yra įdomių panašių sąmonės pokyčių pavyzdžių. Kartais jų teiginiai atrodo net pranašiški.

Pavyzdžiui, buvęs JAV Federalinio rezervų banko (Fed) vadovas Alan'as Greenspan'as, kuris tam tikra prasme yra šiuolaikinės Amerikos (ir pasaulinės) finansų sistemos tėvas, staiga paskelbė, kad JAV biudžeto deficitas iš tikrųjų yra didelė problema, o oficialūs vertinimai labai sumenkina situacijos rimtumą. Greenspan'as pažvelgė į vandenį, nes pažodžiui praėjus porai dienų po jo skandalingo interviu prezidento lenktynių favoritas Joe Biden'as rinkėjams ir ekspertų bendruomenei pateikė tokią biudžeto strategiją, kad net pagrindinę žiniasklaidą šiek tiek sukrėtė tariamo deficito lygis.

Amerikos verslo žiniasklaidos flagmanas "The Wall Street Journal" rašo: "Joe Biden'ą demokratai paskyrė nuosaikiu kandidatu į prezidentus, atmesdami aukštus vyriausybės išlaidų planus, kuriuos progresyvesni varžovai pateikė kaip pernelyg brangius. Visuotinėje rinkimų kampanijoje jis pasiūlė savo kelių trilijonų dolerių biudžeto platformą, kuri, kaip parodė nauji tyrimai, ilgalaikes Vašingtono išlaidas išstums į aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius..." "Tai yra didžiausias siūlomas kandidato į prezidentus išlaidų padidėjimas nuo George'o McGovern'o", — sakė profesorius Kent'as Smetters'as.

Pensilvanijos universiteto Vortono verslo mokyklos ekonomikos mokslų daktaras, prižiūrintis biudžeto modeliavimo projektą, turėdamas omenyje nugalėtą 1972 metų demokratų kandidatą į prezidentus, dirbančius liberalioje platformoje, kurioje buvo garantuotos minimalios pajamos visiems amerikiečiams <...> Abas'as Biden'as teigė "negalintis patvirtinti Vortono modelio skaičių tikslumo ir nepaskelbs savo paties įvertinimo". 

Atsižvelgiant į Biden'o būstinės atsisakymą rodyti savo duomenis, galima daryti prielaidą, kad šių skaičių arba išvis nėra (tai yra, biudžeto asignavimai vertinami neatsižvelgiant į jų būsimas pasekmes), arba yra tokie nemalonūs rinkimų požiūriu (nes ne kiekvienas amerikietis tiki, kad pinigai auga ant medžių), kad šių realių skaičių geriau niekam nerodyti.

Alan'as Greenspan'as pakomentavo ekonominę situaciją, remdamasis dabartiniu trijų trilijonų dolerių deficitu ir neatsižvelgdamas į scenarijų, kuriame Biden'o komanda smarkiai išplečia biudžeto skylę. Tačiau net ir dabartinis biudžetinės saviveiklos lygis kelia skausmą buvusiam vyriausiajam Amerikos bankininkui.

CNBC perpasakoja pesimistinę Amerikos bankų sistemos guru poziciją: "Buvęs federalinių rezervų sistemos pirmininkas Alan'as Greenspan'as teigė, kad didžiausios ekonominės JAV problemos yra infliacija ir biudžeto deficitas: "Apskritai aš manau, kad infliacijos prognozė, deja, yra neigiama, ir tai iš esmės yra socialinių išlaidų, išstumiančių privačias investicijas ir našumo augimą, rezultatas".

Kalbėdamas apie fiskalinį deficitą, Greenspan'as teigė, kad federalinės vyriausybės išlaidų disbalansas "nebekontroliuojamas". "Iki liepos mėnesio 2020 metų deficitas buvo 2,45 trln. dolerių — šalutinis produktas, kurį turėjo padidinti vyriausybės išlaidos, kad ekonomika išgyventų pandemiją ir (su ja susijusius) ekonominės veiklos apribojimus".

Tačiau ne tik politikams ir valdininkams, atsakingiems už biudžeto politiką, bet ir visai Amerikos valstybinei sistemai kliuvo nuo finansų pasaulio patriarcho. Kalbėdamas apie koronaviruso epidemiją ir jos pasekmes, Greenspan'as liūdnai pareiškė: "Mes mažai žinome, todėl daug apsimetame". Galima daryti prielaidą, kad senatvė, finansinė nepriklausomybė, sunkus nusiteikimas ir atmintis, kurioje yra daug nemalonių paslapčių, buvusiam Fed vadovui suteikia tam tikrą nepažeidžiamumą ir galimybę ignoruoti jo pareiškimų pasekmes.

Dėl akivaizdžių politinių priežasčių nė vienas iš dabartinių politikų — nesvarbu, ar tai būtų Biden'o komanda, ar Trump'as — nesiruošia riboti biudžeto deficito ir kovoti su infliacija, kuri JAV atveju susitelkusi ne į paprasto mėsainio kainą, o į būsto, švietimo ir medicinos išlaidas, kurios neatsispindi oficialioje statistikoje.

Maždaug nuo 2014 metų užsieniečiai nustojo finansuoti Amerikos biudžeto deficitą pirkdami vyriausybės obligacijas, ir tai aiškiai matyti iš JAV Iždo departamento statistikos, kurioje daugiausia registruojami užsieniečių grynieji JAV vyriausybės skolų pardavimai, o tai lemia, kad vis didėjančios biudžeto (karinės ir socialinės) išlaidos turi būti vis labiau finansuojamos iš spaustuvės.

Beveik bet kuri šalis, išskyrus JAV, kuri yra laiminga pagrindinės tarptautinės prekybos valiutos spausdinimo privilegijos savininkė, jau seniai būtų susidūrusi su krize, primenančia Argentinos valiutų krizę, tačiau Vašingtonui iki šiol pavyko išsisukti. Anot finansų ministro Steven'o Mnuchin'o, "dabar ne laikas nerimauti dėl biudžeto deficito ar Fed balanso", o politinės logikos požiūriu jis tikrai teisus, nes prezidento rinkimai jau visai čia pat.

Tačiau ilgainiui Alan'as Greenspan'as greičiausiai bus teisus, nes Amerikos finansų sistemos saugumo ribos nėra neribotos, o Donald'o Trump'o ir jo pirmtakų pastangomis buvo pradėtas pasaulinės finansų sistemos dolerizacijos procesas. Tai reiškia, kad atėjus skubiam poreikiui išspręsti šią problemą bus neįmanoma jos išspręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekonomika, JAV