Lietuvos Seimas

Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos prezidento rinkimų nepripažinimo

(atnaujinta 14:32 2020.08.18)
Pažymima, kad rezoliucija "Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų" priimta už balsavus 120 Seimo narių, nė vienam nebuvus prieš, dviem parlamentarams susilaikius

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Neeilinės sesijos metu Seimo nariai aptarė padėtį kaimyninėje Baltarusijoje ir pritarė rezoliucijai, kuria ragina nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, nepripažinti Aleksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pranešime spaudai pažymima, kad rezoliucija "Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų" priimta už balsavus 120 Seimo narių, nė vienam nebuvus prieš, dviem parlamentarams susilaikius. Susilaikė Mišrios Seimo narių grupės atstovai Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys. Jis tvirtino, kad rezoliucijos idėjai pritaria, tačiau norėjo koreguoti jos turinį.

Pasak posėdyje dėl saviizoliacijos nuotoliniu būdu dalyvavusio pirmininko Viktoro Pranckiečio, tarptautinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės pabrėžia, kad Lietuva turi kertinį vaidmenį ir imasi drąsiausių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusijos žmonių interesai būtų girdimi.

"Šiandien darbų programoje numatyta rezoliucija pabrėžia tiesą dėl Baltarusijoje įvykusių Prezidento rinkimų ir reikalauja atsakomybės tų, kurie apgavo Baltarusijos žmones, o jiems pasipriešinus, ėmė juos žeminti ir kankinti. Tai bus svarbi pradžia siekiant vieningų Europos ir platesnės tarptautinės bendruomenės veiksmų", — sakė jis.

Seimo posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad įvykiai Baltarusijoje — tai ne tik žmogaus teisių pažeidimas, bet galimai ir nusikaltimai, kurie turi būti ištirti ir tie kaltieji turi atsakyti.

Seimo rezoliucija kviečia Lietuvos, ES Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, ES ir NATO valstybių narių parlamentus ir vyriausybes įvesti sankcijas už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus atsakingiems Baltarusijos pareigūnams ES mastu.

Priimta rezoliucija taip pat raginama skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms. Dokumento tekste pažymėta, kad Lietuvos Seimas ragina reikalauti surengti naujus prezidento rinkimus Baltarusijoje, nutraukti smurtą prieš protestuotojus, paleisti kalinamus opozicijos, pilietinės visuomenės aktyvistus.

Panašų rezoliucijos projektą dėl padėties Baltarusijoje antradienį svarstys ir Latvijos parlamentas.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų. Kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, sulaukė 10,12 proc. rinkėjų palaikymo.

Protesto akcijas šalyje slopina saugumo pajėgos, prieš protestuotojus naudojamos ašarinės dujos, vandens patrankos, garsinės granatos, guminės kulkos. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad per riaušes žuvo du žmonės.

Tegai:
rezoliucija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (359)
Dar šia tema
EVT vadovas sušaukia aukščiausiojo lygio susitikimą padėčiai Baltarusijoje aptarti
Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos prezidentai aptarė situaciją Baltarusijoje 
Ingrida Šimonytė balsų traukime dėl Seimo rinkimų
 

Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą

(atnaujinta 17:18 2020.09.26)
Lietuvos policijos vadovo teigimu, jau analizuojamos probleminės sritys, kuriose dažniausiai fiksuojami pažeidimai balsuojant

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visuomeninė organizacija ir policija susitarė bendradarbiauti per rinkimus į Lietuvos Seimą, praneša VRK spaudos tarnyba.

Vienas svarbiausių Valstybinės rinkimų komisijos, policijos ir visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" uždaviniai yra užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir užkirsti kelią rinkėjų papirkinėjimui.

Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti viešąją tvarką rinkimų apygardose tiek rengiant išankstinį balsavimą, tiek rinkimų dienomis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad visos bendradarbiaujančios partijos aktyviai reaguos į gautą informaciją apie galimus pažeidimus per rinkimus ir atitinkamai juos užfiksuos, kad būtų išvengta galimų pažeidimų tiek per rinkimų kampaniją, tiek per rinkimus į Seimą.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad jie jau dabar aktyviai stebi ir analizuoja informaciją, sudaro pažeidimų žemėlapį, nustato galimus reagavimo būdus ir prevencines priemones. Pasak jo, policijos pareigūnai analizuoja ir problemines sritis, kuriose dažniausiai pastebimi pažeidimai rinkimuose arba užfiksuojami bandymai papirkti rinkėjus.

"Stebėseną vykdo mūsų žvalgybiniai padaliniai, kurie orientuoti į informacijos rinkimą dėl galimų balsų pirkimo. Esame pasiruošę, dirbsime tiek, kiek to reikalaus situacija. Tikimės, kad prisidės ir policijos rėmėjai, žmonės bus pilietiški ir aktyvūs ir bendras visų darbas padės užtikrinti skaidrius rinkimu", — sakė jis.

Valstybinė rinkimų komisija ir Lietuvos policija ragina žmones, turinčius informacijos apie galimą kyšininkavimą ar kitus su rinkimais susijusius įstatymų pažeidimus, kreiptis į atsakingas organizacijas ir pateikti informaciją.

Apie pažeidimus galima pranešti per elektroninių policijos tarnybų portalą arba paskambinus pagalbos telefono numeriu 112. Apie galimus pažeidimus taip pat galima pranešti skambinant VRK trumpuoju informacijos numeriu 1855.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus
Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą
Džo Baidenas

Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus

(atnaujinta 21:42 2020.09.26)
Be to, Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kandidatas į prezidentus iš demokratų partijos Džo Baidenas (Joe Biden) pažadėjo Rusijai pasekmes dėl tariamo kišimosi į Amerikos vidaus reikalus, praneša RIA Novosti.

"Pažadu, kad bus pasekmių, bus pasekmės dėl kišimosi į mūsų suverenius reikalus", — NBC eteryje sakė Baidenas.

Anksčiau FTB direktorius Kristoferis Rėjus (Christopher Wray) sakė, kad Rusija bando paveikti JAV prezidento rinkimus 2020 metais, tačiau neliečia infrastruktūros.

Tačiau jis nepateikė jokių bandymų paveikti Amerikos rinkimus įrodymų.

Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais.

Rusija kategoriškai neigia šiuos kaltinimus.

Tegai:
rinkimai, JAV, Rusija, Džo Baidenas
Dar šia tema
JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui
"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą
Turistai

Kokia šiandien diena: rugsėjo 27-osios šventės

(atnaujinta 23:41 2020.09.26)
Nuo rugsėjo 27 dienos iki metų galo lieka 95 dienos; savo vardadienius švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas

Rugsėjo 27 yra 270-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 271-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 95 dienos.

2020 metų rugsėjo 27 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Pasaulinė turizmo diena

Tarptautinė turizmo organizacija paskelbė rugsėjo 27 dieną Pasauline turizmo diena 1979 metais.

Ši diena švenčiama siekiant visame pasaulyje paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai.

Taip pat minima Pasaulinė kurčiųjų diena

1951 metais Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 metais buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L'Epė. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 metais. Jį sudarė 300 simbolių.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 dieną šalyje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.

Lietuvoje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose.

Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990–1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos interneto svetainė

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1540 metais popiežius įteisino Jėzaus draugiją.

1601 metais gimė vienas galingiausių monarchų Europoje — Prancūzijos karalius Liudvikas XIII.

1825 — Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis.

1854 metais įvyko pirmoji didelė katastrofa Atlanto vandenyne — nuskendo garlaivis "Arctic" su 300 keleivių ir įgulos narių.

Šią dieną 1939 metais po 19 dienų trukusio pasipriešinimo Lenkija pasidavė Vokietijai.

1922 metais po pirmojo steigiamojo susirinkimo įkurtas Lietuvos bankas.

1927 — pasirašytas Lietuvos konkordatas su Vatikanu.

1940 metais Vokietija, Italija ir Japonija pasirašė 10-ties metų karinį ir ekonominį paktą.

1993 — Abchazijos sukilėliai Gruzijoje užėmė Suchumį.

1996 metais Talibano sukilėliai užėmė Afganistano sostinę Kabulą.

Šią dieną 1997 metais pirmą kartą pasibaigus karo veiksmams Bosnijoje ir Hercegovinoje atnaujintos televizijos transliacijos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai