Protestai Baltarusijoje

Ekspertas: Vakarų ištekliai kišimuisi į Baltarusijos reikalus yra beveik nuliniai

(atnaujinta 19:32 2020.08.18)
Gilėjanti ekonomikos krizė Europoje apriboja suinteresuotų asmenų poveikio Baltarusijai metodus, mano ekspertas Igoris Kovaliovas

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Pagrindiniai žaidėjai, kurie bando kištis iš Vakarų pusės į Baltarusijos procesus, yra Lietuva, Lenkija ir Ukraina, Sputnik radijui pasakė Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir pasaulio politikos fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas.

JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Eliotas Engelis (Eliot Engel) ir respublikonų vadovas komitete Maiklas Makolis (Michael McCauley) pasmerkė tai, kad Rusija, jų manymu, yra pasirengusi suteikti Baltarusijai "karinę pagalbą" per šioje šalyje vykstančius protestus.

Ekspertas Igoris Kovaliovas pažymėjo, kad prieš darydami tokius pareiškimus, Amerikos Kongreso nariai "turėjo atidžiau išstudijuoti techniką".

"Tiesą sakant, ne Rusija paskelbė, kad yra pasirengusi palaikyti, o buvo kalbama, kad Baltarusija kreipėsi į Rusiją, o Rusija patvirtino, kad laikosi įsipareigojimų, nustatytų Sąjunginėje valstybėje ir Kolektyvinio saugumo sutartyje... Bet tai yra normalu, ir aš jums priminsiu, kad amerikiečiai turi NATO ir ten taip pat yra panašus straipsnis, kuris naudojamas, jei išorinis priešas užpuola vieną iš NATO valstybių narių, visos kitos aljanso narės ateina į pagalbą", — priminė Kovaliovas.

Ekspertas suabejojo, ar dabar įmanoma "ginkluota agresija prieš Baltarusiją".

"Sprendžiant iš to, kaip Vakarai kišasi į dabartinius Baltarusijos įvykius, akivaizdu, kad išteklių nėra tiek daug. Pagrindiniai žaidėjai, kurie bando kištis iš Vakarų pusės į Baltarusijos procesus, yra Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Ekonominės krizės, kuri gilėja ir, greičiausiai, dar labiau gilės, sąlygomis, tokio kišimosi išteklių bazė yra praktiškai sumažinta iki nulio. Aš jau nekalbu apie tokio įsikišimo geopolitines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad turime ir Sąjunginę valstybę, ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją", — pažymėjo ekspertas.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Tegai:
Europa, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (359)
Dar šia tema
O kaip "geltonosios liemenės"? Zacharova apie Makrono "veidmainystę" dėl Baltarusijos
Ekspertas papasakojo, kiek ilgai gali tęstis protestai Baltarusijoje
"Kitų rinkimų nebus": Lukašenka pakomentavo streikus gamyklose
Baltarusijoje pranešta apie du žuvusius protestų metu
Linkevičius paragino politiškai izoliuoti Baltarusiją
Lietuva pranešė apie Vokietijos bandymus susisiekti su Lukašenka diplomatiniais kanalais
Politologas: ES politinės jėgos prisideda prie situacijos Baltarusijoje komplikavimo
Ingrida Šimonytė balsų traukime dėl Seimo rinkimų
 

Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą

(atnaujinta 17:18 2020.09.26)
Lietuvos policijos vadovo teigimu, jau analizuojamos probleminės sritys, kuriose dažniausiai fiksuojami pažeidimai balsuojant

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visuomeninė organizacija ir policija susitarė bendradarbiauti per rinkimus į Lietuvos Seimą, praneša VRK spaudos tarnyba.

Vienas svarbiausių Valstybinės rinkimų komisijos, policijos ir visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" uždaviniai yra užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir užkirsti kelią rinkėjų papirkinėjimui.

Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti viešąją tvarką rinkimų apygardose tiek rengiant išankstinį balsavimą, tiek rinkimų dienomis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad visos bendradarbiaujančios partijos aktyviai reaguos į gautą informaciją apie galimus pažeidimus per rinkimus ir atitinkamai juos užfiksuos, kad būtų išvengta galimų pažeidimų tiek per rinkimų kampaniją, tiek per rinkimus į Seimą.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad jie jau dabar aktyviai stebi ir analizuoja informaciją, sudaro pažeidimų žemėlapį, nustato galimus reagavimo būdus ir prevencines priemones. Pasak jo, policijos pareigūnai analizuoja ir problemines sritis, kuriose dažniausiai pastebimi pažeidimai rinkimuose arba užfiksuojami bandymai papirkti rinkėjus.

"Stebėseną vykdo mūsų žvalgybiniai padaliniai, kurie orientuoti į informacijos rinkimą dėl galimų balsų pirkimo. Esame pasiruošę, dirbsime tiek, kiek to reikalaus situacija. Tikimės, kad prisidės ir policijos rėmėjai, žmonės bus pilietiški ir aktyvūs ir bendras visų darbas padės užtikrinti skaidrius rinkimu", — sakė jis.

Valstybinė rinkimų komisija ir Lietuvos policija ragina žmones, turinčius informacijos apie galimą kyšininkavimą ar kitus su rinkimais susijusius įstatymų pažeidimus, kreiptis į atsakingas organizacijas ir pateikti informaciją.

Apie pažeidimus galima pranešti per elektroninių policijos tarnybų portalą arba paskambinus pagalbos telefono numeriu 112. Apie galimus pažeidimus taip pat galima pranešti skambinant VRK trumpuoju informacijos numeriu 1855.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus
Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą
Džo Baidenas

Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus

(atnaujinta 21:42 2020.09.26)
Be to, Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kandidatas į prezidentus iš demokratų partijos Džo Baidenas (Joe Biden) pažadėjo Rusijai pasekmes dėl tariamo kišimosi į Amerikos vidaus reikalus, praneša RIA Novosti.

"Pažadu, kad bus pasekmių, bus pasekmės dėl kišimosi į mūsų suverenius reikalus", — NBC eteryje sakė Baidenas.

Anksčiau FTB direktorius Kristoferis Rėjus (Christopher Wray) sakė, kad Rusija bando paveikti JAV prezidento rinkimus 2020 metais, tačiau neliečia infrastruktūros.

Tačiau jis nepateikė jokių bandymų paveikti Amerikos rinkimus įrodymų.

Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais.

Rusija kategoriškai neigia šiuos kaltinimus.

Tegai:
rinkimai, JAV, Rusija, Džo Baidenas
Dar šia tema
JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui
"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą
Internetas, archyvinė nuotrauka

Beveik penktadalis Lietuvos namų ūkių dar neturi prieigos prie interneto

(atnaujinta 14:06 2020.09.26)
Tyrimas rodo, kad mieste interneto prieigą namuose turi 84 proc. namų ūkių, o kaime — 78 proc.

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą — 82 proc. namų ūkių, tai tiek pat kaip 2019 metais, praneša Statistikos departamentas.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 80 ir 84 proc. namų ūkių, kaime — 70 ir 78 proc.

Iš namų ūkių su vaikais kompiuterius namuose turėjo 97 proc., interneto prieigą — 99 proc., be vaikų — atitinkamai 70 ir 77 proc.

Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 78 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 66 proc. — mobiliojo ryšio tinklais.

2020 metais internetu naudojosi 83 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2019 metais — 82 proc.).

Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65–74 metų amžiaus — 46 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 6 proc. punktais padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu.

Internetas daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, ryšiams, laisvalaikiui ir bankininkystei.

E. prekyba per paskutinius 3 mėnesius asmeniniais tikslais naudojosi 42 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Dauguma, arba 77 proc. asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, per 3 mėnesius atliko iki 5 užsakymų, 73 proc. e. prekybos vartotojų per 3 mėnesius išleido iki 300 eurų. Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai ir avalynė, kosmetika, vaistai ir vitaminai, buitinė technika ir elektronika.

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti 2020 m. balandžio–liepos mėn. apklausus 4 773 16–74 metų amžiaus asmenis, atsitiktinai atrinktus iš Gyventojų registro.

Tegai:
internetas, statistika, tyrimas