Eisenos Už laisvę dalyviai Nepriklausomybės aikštėje, Minske
 

Lenkija tikisi, kad Rusija neturės įtakos ES sprendimams dėl Baltarusijos

(atnaujinta 12:26 2020.08.19)
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefoninio pokalbio su Europos Vadovų Tarybos vadovu Šarliu Mišeliu metu išreiškė susirūpinimą dėl daugelio valstybių bandymų daryti spaudimą Baltarusijos vadovybei

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Lenkija tikisi, kad Rusijos faktorius neturės įtakos Europos Sąjungos sprendimams dėl Baltarusijos, kur po prezidento rinkimų vyko masiniai protestai, Lenkijos radijo eteryje sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Pšydačas (Marcin Przydacz).

Trečiadienį įvyks neeilinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas dėl padėties Baltarusijoje. Susitikimas vyks virtualios konferencijos forma.

Penktadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad sankcijos bus įvedamos asmenims, kurie Baltarusijoje smurtavo prieš demonstrantus ir klastojo rinkimų rezultatus. Pradėta sudaryti sankcijų sąrašą. Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) trečiadienį vyksiančiame susitikime ketina informuoti Europos lyderius apie darbo pažangą.

"Pastaraisiais metais mes įpratome prie to, kad kartais kelių partnerių ekonominiai interesai nusveria pagrindinius Europos solidarumo principus", — sakė Pšydačas.

"Bent jau kalbant apie [dujotiekio projektą — Sputnik] "Nord Stream-2". Tiek daug buvo pasakyta apie Europos solidarumą, bet kažkodėl "Nord Stream-2" atveju Europos solidarumas nebuvo taikomas", — aiškino jis.

Viceministras pažymėjo, kad situacijoje su Baltarusija "yra tokia baimė".

"Mes manome, kad norėdami išlaikyti pasitikėjimą Europos Sąjunga ir visų ES narių pasitikėjimą, turime atsižvelgti į dialogo pusę, o ne pereiti prie šio požiūrio santykiuose su Rusija. Rusija, mano manymu, pati turėtų būti suinteresuota stabilizuoti padėtį Baltarusijoje", — pridūrė jis.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefoninio pokalbio su Europos Vadovų Tarybos vadovu Šarliu Mišeliu (Charles Michel) metu išreiškė susirūpinimą dėl daugelio valstybių bandymų daryti spaudimą Baltarusijos vadovybei, o pokalbyje su Prancūzijos lyderiu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) išreiškė suinteresuotumą kuo anksčiau išspręsti iškilusias problemas Baltarusijoje.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.  

Tegai:
Rusija, ES, Lenkija, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (344)
Dar šia tema
Vietoj Maskvos. ES nori atstoti Minskui Rusiją
Tichanovskaja kol kas neplanuoja grįžti į Baltarusiją
Tichanovskaja kreipėsi į Europos šalių vadovus
Autobusas, archyvinė nuotrauka

Fotofaktas: į miestų gatves išriedėjo rinkimų autobusai

(atnaujinta 21:11 2020.09.23)
Visuomeninis transportas su kvietimu balsuoti kursuos miestų gatvėmis iki Seimo rinkimų pabaigos 

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Artėjant Seimo rinkimams po Lietuvos miestų gatves pasklido rinkimuose dalyvauti kviečiantis visuomeninis transportas.

Троллейбус с рекламой выборов в Сейм
Troleibusas su kvietimu balsuoti rinkimuose
"Autobusai, troleibusai ir mikroautobusai su kvietimu balsuoti Seimo rinkimuose jau kursuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių ir Plungės gatvėmis", — rašo VRK spaudos tarnyba.

Visuomeninis transportas, išmargintas kvietimais dalyvauti rinkimuose, Lietuvos miestų gatvėmis kursuos iki pat Seimo rinkimų pabaigos.

Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 174 savarankiškus dalyvius, iš jų 15 politinių partijų ir 149 politinių partijų iškeltus kandidatus. Rinkimai vyks spalio 11 dieną. 

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Vilkikai

Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą Lietuvos

(atnaujinta 19:15 2020.09.23)
Tačiau jei Baltarusija žengs tokį žingsnį, ji turėtų tikėtis analogiškų veiksmų iš kaimyninių šalių, sakė ekspertas Sergejus Chrapačas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusija gali neišduoti dvišalių ar daugiašalių leidimų gabenti prekes per savo teritoriją, o tai sukels tam tikrų padarinių, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas.

"Atitinkamai leidimas nebuvo išduotas užsienio vežėjui, užsienio vežėjas negali praeiti per teritoriją. Atitinkamai priešingu atveju užsienio šalys, siunčiančios sunkvežimius su prekėmis, atšauks arba anuliuos savo leidimus Baltarusijos vežėjams", — paaiškino jis.

Chrapačas pabrėžė, kad jei Minskas nori uždaryti sienas, taip ir padarys, tačiau nėra aišku, kas nuo to labiausiai nukentės.

"Jei staiga Baltarusija užsimanys kažkokiu būdu uždaryti sieną, ji gali tai padaryti visiškai, arba neišduodama leidimų keliauti per savo teritoriją, arba tiesiog uždarydama sieną prisidengiant karantinu ar kitomis priemonėmis. Tuo tarpu turi teisę tikėtis lygiai tokios pačios reakcijos iš kaimyninių valstybių. Šioje situacijoje reikia žiūrėti, kas labiausiai nukentės —ar Baltijos šalys, ar Baltarusija", — pridūrė ekspertas.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pareiškė, kad rytinėje rinkoje dirbantys Lietuvos krovinių vežėjai, uždarius Baltarusijos sieną, galės nukreipti krovinius per kitas šalis. Jis pažymėjo, kad reikšmingų pokyčių Baltarusijos sienos kirtimo režime nėra užfiksuota, tačiau Lietuva neatmeta galimybės ją uždaryti.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis bus "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia įprastu režimu.

Tegai:
tranzitas, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (344)
Dar šia tema
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu