Seimas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Minską ir kalbėtis su valdžia

(atnaujinta 16:31 2020.08.19)
Parlamentarai ketina išreikšti Baltarusijos kolegoms Vilniaus poziciją dėl situacijos, susidariusios po rinkimų

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Grupė Lietuvos Seimo narių ketina kitą savaitę vykti į Baltarusiją ir susitikti su šalies vadovybės atstovais, pareiškė socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

"Vizitas planuojamas kitą savaitę. Bandome ieškoti variantų, susitikti su vienokiais ar kitokiais valdžios atstovais", — sakė jis.

Kirkilas mano, kad padėtis kaimyninėje šalyje yra dviprasmiška. Parlamentarai tikisi išreikšti savo kolegoms Minske Vilniaus poziciją, nepaisant to, kad Lietuva nepripažino Baltarusijos parlamento.

Susitikimo metu parlamentarai ketina perduoti žinią apie nepripažįstamus rinkimus, pasipiktinimą prievarta prieš protestuotojus ir paraginti sėsti prie derybų stalo su opozicija.

Anksčiau Lietuvos Seimas pritarė rezoliucijai, kuria ragina nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, nepripažinti Aleksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Dokumento tekste pažymėta, kad Lietuvos Seimas ragina reikalauti surengti naujus prezidento rinkimus Baltarusijoje, nutraukti smurtą prieš protestuotojus, paleisti kalinamus opozicijos, pilietinės visuomenės aktyvistus.

Priimta rezoliucija taip pat raginama skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad užsienio šalių valdžios institucijoms, norinčioms tapti "tarpininkėmis", pirmiausia reikėtų sutvarkyti reikalus savo šalyse.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų. Kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, sulaukė 10,12 proc. rinkėjų palaikymo.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais valdžios institucijų duomenimis, buvo sulaikyta per 6700 žmonių, sužeista šimtai piliečių.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Seimas
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (594)
Dar šia tema
Lenkija tikisi, kad Rusija neturės įtakos ES sprendimams dėl Baltarusijos
Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos prezidento rinkimų nepripažinimo
Gudrus Lietuvos planas: palikti Baltarusiją be elektros ir užsidirbti
Balsavimas

Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Radviliškio rajono mero rinkimų ture

(atnaujinta 15:33 2021.04.21)
Pakartotiniame balsavime dėl mero posto varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai — Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimų antrajame ture, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Pirmajame rinkimų ture nė vienas iš dalyvavusių kandidatų nesurinko balsų daugumos, todėl buvo surengtas pakartotinis balsavimas.

Jo metu varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai — Jolanta Margaitienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Vytautas Simelis (Lietuvos žaliųjų partija).  

Nugalėtojas paaiškės balandžio 25 dieną, kai pasibaigus pakartotiniam balsavimui ir suskaičiavus rinkėjų balsus, bus žinoma, kuris kandidatas surinko daugiau rinkėjų balsų. 

Pakartotinis balsavimas iš anksto vyks balandžio 21–22 dienomis, nuo 8 ryto iki 20 valandos vakaro.

Tuo tarpu, pakartotinis balsavimas specialiuose punktuose bus organizuojamas balandžio 21–23 dienomis sveikatos priežiūros įstaigose, globos namuose, įkalinimo vietose ir kt.

Balsavimas namuose vyks balandžio 23-24 dienomis. Jo metu balsuos rinkėjai, turintys teisę balsuoti namuose: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose.

Pakartotinis balsavimas rinkimų dieną vyks balandžio 25-ąją, kai rinkėjai balsuos savo rinkimų apylinkėje nuo 7 ryto iki 20 valandos vakaro. 

Tegai:
balsavimas, Radviliškio rajonas, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų
Balandžio 25-ąją vyks pakartotinis Radviliškio mero rinkimų balsavimas
Karinė technika Lietuvoje

Anušauskas: ruošdamasi naujo poligono statyboms Skvernelio Vyriausybė padarė "klaidų"

(atnaujinta 12:48 2021.04.21)
Anušausko teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Apie tai jis pranešė Seime.

Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.

"Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas", — sakė Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.

"Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų", — tvirtino Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Ministerijoje vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Tegai:
poligonai, Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Ukrainos ambasadorius "paskyrė" Vokietiją atsakinga už Kijevo stojimą į NATO
Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe
Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą
Koronaviruso tyrimai

Keliose Lietuvos apskrityse aptikta vakcinai atspari COVID-19 padermė

(atnaujinta 16:33 2021.04.21)
Santaros klinikų biobanke manoma, kad tai yra bendra mutacija tarp "braziliškosios" ir "Pietų Afrikos" koronaviruso infekcijos atmainų

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Nauja koronaviruso padermė, susijusi su padidėjusiu atsparumu vakcinoms, aptikta dar keliose Lietuvos apskrityse. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į žiniasklaidą.

Anksčiau užsikrėtimo nauja atmaina atvejai buvo nustatyti Anykščiuose. Buvo pranešta apie 35 koronaviruso atvejus su E848K mutacija. Šiuo metu panašūs atvejai užfiksuoti Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskrityse.

Santaros klinikų biobanko vadovas Danielius Naumovas mano, kad yra bendra mutacija tarp "braziliškosios" ir "Pietų Afrikos" koronaviruso infekcijos atmainų.

"Šita mutacija, manoma, yra atsakinga už tai, kad šią mutaciją turinčios atmainos "pabėga" nuo natūralaus ar įgyto imuniteto — skiepų", — pasakė jis.

Naumovas pridūrė, kad žmogaus organizme susiformavę antikūnai "silpniau neutralizuoja virusą su šita mutacija", todėl įmanoma šia atmaina tiek užsikrėsti pakartotinai, tiek susirgti pasiskiepijus. Jis pažymėjo, kad ši atmaina aptikta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir JAV.

"Pirmas jos atvejis nustatytas Prancūzijoje šiais metais vasarį. Bet negalima sakyti, kad ji ten atsirado, tikėtina, kad ji atvežta", — sakė biobanko vadovas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyti 1 666 užsikrėtimo "britiškąja" koronaviruso infekcijos paderme ir dešimt "Pietų Afrikos" paderme atvejų.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo pat metu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų yra persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 236,5 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. Visiškai paskiepyta daugiau nei 125,1 tūkst. žmonių.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje