Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Premjeras: Lietuvos ambasadorius ir toliau turi likti Minske

(atnaujinta 16:37 2020.08.19)
Skvernelis pažymėjo, kad šiandien ambasadoriaus Andriaus Puloko buvimas ambasadoje ir sėkmingas darbas Minske yra labai reikalingas

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nepritaria konservatoriaus lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymui apsvarstyti Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje Andriaus Puloko iškvietimą į Lietuvą konsultacijoms. Tai trečiadienį premjeras pranešė žurnalistams.

Antradienį Landsbergis pareiškė, kad Lietuvos ambasadai Baltarusijoje vadovaujantį Puloką reikia pakviesti konsultacijoms į Vilnių.

"Aš manau, kad šiandien mūsų ambasadoriaus buvimas Baltarusijoje yra gerokai svarbesnis visomis prasmėmis negu jo iškvietimas konsultacijoms", — Vyriausybėje sakė Skvernelis.

Pasak premjero, Lietuvos ambasadoriaus buvimas Minske rodo Lietuvos poziciją Baltarusijos įvykių kontekste.

"Tai irgi parodo tam tikrą diplomatinę poziciją, kad mes esame nusiteikę būti proaktyvūs šioje srityje. Dėl to ambasadoriaus buvimas ambasadoje ir sėkmingas darbas Minske yra labai reikalingas", — kalbėjo premjeras.

Anksčiau Lietuvos Seimas pritarė rezoliucijai, kuria ragina nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, nepripažinti Aleksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu bei taikyti sankcijas šiai valstybei.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje yra Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta apie septynis tūkstančius žmonių. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūną.

Tegai:
Minskas, Saulius Skvernelis, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (312)
Dar šia tema
Vietoj Maskvos. ES nori atstoti Minskui Rusiją
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Minską ir kalbėtis su valdžia
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių, rašo žiniasklaida

(atnaujinta 09:11 2020.09.18)
Lietuvos pasienio tarnyba papasakojo, kad susisiekė su kolegomis Baltarusijoje, kurie atsakė, kad neturi informacijos apie kokius nors apribojimus

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadą Rustamą Liubajevą.

Išvakarėse Baltarusijos prezidentas Aleksandra Lukašenka paskelbė, kad yra priverstas "uždaryti valstybės sieną iš vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprinti sienų su Ukrainą apsaugą.

Liubajevas papasakojo, kad pasieniečiai kreipėsi į Baltarusijos kolegas, kad paaiškintų. Ten jiems buvo pranešta, kad jie neturi informacijos apie jokius atvykimo ar išvykimo iš Baltarusijos apribojimus.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiai CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, prezidento rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (312)
Dar šia tema
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
Raudonoji aikštė, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM vadovas įvardijo "didžiulę Vakarų klaidą" santykiuose su Rusija

(atnaujinta 20:58 2020.09.17)
Kaip pažymėjo ministras, "nuolatinio spaudimo Rusijai era prasidėjo, kai laikotarpis po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuomet Vakarai tikėjo, kad Rusija yra kišenėje, negrįžtamai praėjo"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Tikėti, kad Rusija vis tiek laikysis vakarietiškų taisyklių, yra didelė klaida, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. 

Kaip pažymėjo ministras, "nuolatinio spaudimo Rusijai era prasidėjo, kai laikotarpis po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuomet Vakarai tikėjo, kad Rusija yra kišenėje, negrįžtamai praėjo".

"Deja, Vakarai negali to suprasti iki galo, sutikti, kad nėra jokios alternatyvos nepriklausomiems Rusijos veiksmams tiek savo šalyje, tiek tarptautinėje arenoje. Todėl, deja, ši agonija tęsiasi iš inercijos", — interviu RTVI sakė jis.

"Niekada nepatyrėme malonumo dėl to, kad su kažkuo palaikome blogus santykius. Nejaučiame malonumo darydami pareiškimus, kuriuose aštriai vertiname Vakarų poziciją. Mes visada stengiamės rasti kompromisą, tačiau būna situacijų, kai labai sunku išvengti tiesioginio pokalbio ir tiesioginio įvertinimo to, ką daro Vakarai", — sakė Lavrovas.

Daugelis Rusijos politikos analitikų dabar sako, kad atėjo laikas Rusijai nustoti vertinti savo veiksmus pagal Vakarų siūlomus "kriterijus", bet kokia kaina nustoti mėginti įtikti Vakarams, sakė ministras.

"Man akivaizdu, kad Vakarai norom nenorom stumia mus tokios analizės link. Labiausiai tikėtina, kad tai daroma nevalingai. Tačiau manyti, kad Rusija vis tiek žais pagal Vakarų taisykles, yra didelė klaida, kaip ir kreiptis į Kinijos Liaudies Respubliką tuo pačiu "kriterijumi", — sakė diplomatas.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris tapo Rusijos dalimi po referendumo pusiasalyje. Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją dėl kišimosi, įvedė jai sankcijas, Maskva atsakydama ėmėsi importo pakeitimo kurso ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą yra sakiusi, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko taikos susitarimų subjektas.

ES šalyse vis dažniau pasigirsta nuomonė apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijos Federacijai.

2016 metais ES priėmė penkis principus, kuriais turėtų vadovautis visos valstybės narės, bendraudamos su Rusija. Principai visų pirma apima: visišką Minsko susitarimų dėl Ukrainos įgyvendinimą, bendradarbiavimo su ES Rytų partneriais stiprinimą, Europos Sąjungos energetinio saugumo užtikrinimą, Europos ir Rusijos bendradarbiavimo plėtojimą ES dominančiais tarptautiniais klausimais ir galiausiai Rusijos pilietinės visuomenės palaikymą ir ryšius tarp Rusijos Federacijos ir ES tautų.

Tegai:
ES, Rusija
Dar šia tema
"Beprotybė". Trampas paaiškino, kodėl išjungia televizorių skambant žodžiui "Rusija"
JAV pareikšta, kad Rusija bando "pasėti nesantaiką ir chaosą"
ETPA reikalauja, kad Rusija nesikištų į Baltarusijos reikalus
Nord Stream-2

Europos Parlamente paskelbė apie "slaptą paskirtį" "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:29 2020.09.18)
Anksčiau buvo pranešta, kad EP primygtinai ragina sukurti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų rinkti informaciją ir įšaldyti korumpuotų asmenų aktyvus Europoje pagal Kovos su korupcija fondo atlikto Aleksejaus Navalno tyrimo rezultatus

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Amerikos vyriausybė yra pasirengusi padaryti viską, kad sustabdytų "Nord Stream-2" dujotiekio statybą, interviu RT sakė Vokietijos europarlamentaras Maksimilianas Krachas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Europos Parlamentas primygtinai ragina sukurti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų rinkti informaciją ir įšaldyti korumpuotų asmenų aktyvus Europoje pagal Kovos su korupcija fondo atlikto Aleksejaus Navalno tyrimo rezultatus. Be to, EP ragina visas ES šalis atsisakyti dujotiekio "Nord Stream-2" užbaigimo, taip pat primygtinai reikalauja kuo anksčiau įvesti tikslines sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus.

Jis įsitikinęs, kad ši rezoliucija yra dar viena proga "paankstinti antirusišką darbotvarkę". Jis paaiškino, kad EP Amerikos delegacijoje vyksta tam tikros diskusijos dėl dujotiekio projekto.

"Kiekviename mūsų susitikime paklausiau JAV atstovo, kodėl jie įveda neteisėtas sankcijas trečiosioms šalims. Atsakymas visada yra tas pats: "Mūsų vyriausybė padarys viską, kad sustabdytų šį projektą", — sakė europarlamentaras.

Parlamentaras taip pat išreiškė nuomonę, kad "Nord Stream-2" konkuruos su Amerikos skalūnų dujomis ir esamais vamzdynais. Užmezgus ekonominius ryšius tarp Vokietijos ir Rusijos energetikos sektoriuje, Vokietijos pusė taps labiau nepriklausoma nuo JAV įtakos, pabrėžė politikas.

"Tai nepageidaujama tiems, kurie svajoja apie Amerikos imperiją abipus Atlanto vandenyno", — sakė jis.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai blogai pasijuto lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau tinklaraštininkas lėktuvu nuskraidintas į Vokietiją. Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateikta informacija, paskelbė, kad Navalnas, kaip įtariama, buvo apnuodytas. Kremlius teigė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Rusijos generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dieną pateiktą prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje.

Rusija yra suinteresuota ir nori išsiaiškinti situaciją. Tam reikia informacijos iš Vokietijos, tačiau jos dar nėra, sakė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas. Tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu yra de facto vykdomi. Jei bus patvirtinta, kad būta nuodingos medžiagos, tyrimas bus atliekamas ir de jure, sakė Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius, atsakydamas į žurnalistų klausimus.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis išvestas iš komos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln. Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Europos Parlamentas, europarlamentaras, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Rusijos URM vadovas įvardijo "didžiulę Vakarų klaidą" santykiuose su Rusija