Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

Merkel: Europa siekia dialogo su Lukašenka

(atnaujinta 11:58 2020.08.21)
Ji priminė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis informavo Putiną apie ES viršūnių susitikimo rezultatus

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad Europos šalys yra pasirengusios vesti dialogą su Baltarusijos valdžia ir prezidentu Aleksandru Lukašenka, tačiau jis kol kas nesusisiekė su jokiais Europos lyderiais, praneša RIA Novosti.

Ji priminė, kad kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir "aiškiai išaiškino mūsų ketinimus, ko mes laukiame".

"Tai pirmiausia reiškia, kad Baltarusijos žmonėms, kurie parodė didelę drąsą, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti nustatant šalies likimą, kad bus dialogas, kuriam tarpininkauja, pavyzdžiui, ESBO", — sakė Merkel bendroje konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu.

Ji priminė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis informavo Putiną apie ES lyderių viršūnių susitikimo rezultatus.

"Manau, kad tai labai gerai. Mes parodome, kad esame pasirengę kalbėtis su Rusija ir, jei yra toks noras, su Baltarusija, tačiau prezidentas Lukašenka telefonu su niekuo nekalbėjo, kad mes ieškome dialogo. Mes reikalausime tam tikrų dalykų, įskaitant kalinių paleidimą, jokio smurto, saviraiškos laisvės, susirinkimų teisės bei integracinio dialogo šalyje. Tai yra vertybės, kurių laikomės ne tik savo šalyse, bet kai yra kalbama ir apie drąsius žmones Baltarusijoje", — pridūrė ji.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas anksčiau teigė, kad Kremlius mano, jog svarbu, kad Baltarusijos padėtis nebūtų sprendžiama iš išorės. Anot jo, baltarusiai turėtų patys išspręsti savo problemas dialogo, teisinės bazės rėmuose ir be jokio kišimosi. Maskva nerimauja dėl užsienio bandymų kištis į situaciją Baltarusijoje, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis ne kartą telefoniniuose pokalbiuose su užsienio šalių valdžios atstovais teigė, kad kišimasis į Baltarusijos reikalus yra nepriimtinas.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Europa, Angela Merkel
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Nacionalinių sankcijų sąrašą siūloma papildyti 300 Baltarusijos jėgos struktūrų darbuotojų
Vilniuje, prie Baltarusijos ambasados, vyko Lukašenkos palaikymo akcija
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Erkė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje šiemet užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito

(atnaujinta 14:43 2020.09.21)
Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. ULAC medikai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Šiais metais Lietuvoje nuo erkinio encefalito (EE) mirė trys asmenys, praneša Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74  ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, sergamumas EE turi išreikštą sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. Sezoninis EE sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkių encefalitu.

"Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Tai yra miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai), kariai. Erkiniu enfalitu dažniau serga suaugę žmonės, o didžiausias sergamumas registruojamas 45–54, 55–64 ir 65–74 metų amžiaus žmonių grupėse. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai", — pažymėjo Bartulienė.

Erkės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Денис Абрамов

Erkinis encefalitas — sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia.

EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia  karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.

ULAC medikai priminė, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienerių metų.

Apsauga nuo miško erkių
© Sputnik /
Apsauga nuo miško erkių
Tegai:
erkinis encefalitas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), erkės
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
ULAC vadovas: šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijosi dvigubai daugiau žmonių