Vilnius

Vilnius įteikė Minskui notą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo

(atnaujinta 13:24 2020.08.24)
Į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje, notoje raginama išaiškinti įvykio aplinkybes

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Lietuva Baltarusijai įteikė protesto notą dėl galimos šalies sienos pažeidimo "Laisvės kelio" akcijos metu. Apie tai rašo Užsienio reikalų ministerija (URM).

Pirmadienį į URM buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota.

Kaip informuoja ministerija, Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 praėjusį sekmadienį, 18:50 val., ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną.

MI-24
© Sputnik / Дмитрий Виноградов

Notoje raginama pateikti "paaiškinimus dėl šio incidento ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai nepasikartotų".

Anksčiau Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė apie bandymą pažeisti šalies oro erdvę oro balionais su antivalstybiniais simboliais.

Buvo pranešta, kad Gynybos ministerija paruošė atitinkamą medžiagą ir išsiuntė ją Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai, kad ji parengtų notą Lietuvai.

Sekmadienį Lietuvoje buvo surengta akcija siekiant palaikyti Baltarusijos protestuotojus, nepritariančius prezidento rinkimų rezultatams.

​Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka — Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų. Pirmosiomis dienomis akcijos buvo slopinamos saugumo pajėgų, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, buvo naudojamos ašarinės dujos, vandens patrankos, garsinės granatos, guminės kulkos. Po to teisėsaugos institucijos nutraukė jėgos naudojimą prieš mitinguotojus.

Oficialiais duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sulaikyta daugiau nei 6700 žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia pranešė apie trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
nota, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (312)
Dar šia tema
Lietuva prieš Lukašenką — ekonominis šūvis į koją?
Lavrovas priminė Vakarams apie išdidų Minsko siūlymo atsisakymą
URM: "Laisvės kelyje" dalyvavo 50 tūkst. žmonių
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių, rašo žiniasklaida

(atnaujinta 09:11 2020.09.18)
Lietuvos pasienio tarnyba papasakojo, kad susisiekė su kolegomis Baltarusijoje, kurie atsakė, kad neturi informacijos apie kokius nors apribojimus

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadą Rustamą Liubajevą.

Išvakarėse Baltarusijos prezidentas Aleksandra Lukašenka paskelbė, kad yra priverstas "uždaryti valstybės sieną iš vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprinti sienų su Ukrainą apsaugą.

Liubajevas papasakojo, kad pasieniečiai kreipėsi į Baltarusijos kolegas, kad paaiškintų. Ten jiems buvo pranešta, kad jie neturi informacijos apie jokius atvykimo ar išvykimo iš Baltarusijos apribojimus.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiai CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, prezidento rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (312)
Dar šia tema
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
Raudonoji aikštė, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM vadovas įvardijo "didžiulę Vakarų klaidą" santykiuose su Rusija

(atnaujinta 20:58 2020.09.17)
Kaip pažymėjo ministras, "nuolatinio spaudimo Rusijai era prasidėjo, kai laikotarpis po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuomet Vakarai tikėjo, kad Rusija yra kišenėje, negrįžtamai praėjo"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Tikėti, kad Rusija vis tiek laikysis vakarietiškų taisyklių, yra didelė klaida, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. 

Kaip pažymėjo ministras, "nuolatinio spaudimo Rusijai era prasidėjo, kai laikotarpis po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuomet Vakarai tikėjo, kad Rusija yra kišenėje, negrįžtamai praėjo".

"Deja, Vakarai negali to suprasti iki galo, sutikti, kad nėra jokios alternatyvos nepriklausomiems Rusijos veiksmams tiek savo šalyje, tiek tarptautinėje arenoje. Todėl, deja, ši agonija tęsiasi iš inercijos", — interviu RTVI sakė jis.

"Niekada nepatyrėme malonumo dėl to, kad su kažkuo palaikome blogus santykius. Nejaučiame malonumo darydami pareiškimus, kuriuose aštriai vertiname Vakarų poziciją. Mes visada stengiamės rasti kompromisą, tačiau būna situacijų, kai labai sunku išvengti tiesioginio pokalbio ir tiesioginio įvertinimo to, ką daro Vakarai", — sakė Lavrovas.

Daugelis Rusijos politikos analitikų dabar sako, kad atėjo laikas Rusijai nustoti vertinti savo veiksmus pagal Vakarų siūlomus "kriterijus", bet kokia kaina nustoti mėginti įtikti Vakarams, sakė ministras.

"Man akivaizdu, kad Vakarai norom nenorom stumia mus tokios analizės link. Labiausiai tikėtina, kad tai daroma nevalingai. Tačiau manyti, kad Rusija vis tiek žais pagal Vakarų taisykles, yra didelė klaida, kaip ir kreiptis į Kinijos Liaudies Respubliką tuo pačiu "kriterijumi", — sakė diplomatas.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris tapo Rusijos dalimi po referendumo pusiasalyje. Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją dėl kišimosi, įvedė jai sankcijas, Maskva atsakydama ėmėsi importo pakeitimo kurso ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą yra sakiusi, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko taikos susitarimų subjektas.

ES šalyse vis dažniau pasigirsta nuomonė apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijos Federacijai.

2016 metais ES priėmė penkis principus, kuriais turėtų vadovautis visos valstybės narės, bendraudamos su Rusija. Principai visų pirma apima: visišką Minsko susitarimų dėl Ukrainos įgyvendinimą, bendradarbiavimo su ES Rytų partneriais stiprinimą, Europos Sąjungos energetinio saugumo užtikrinimą, Europos ir Rusijos bendradarbiavimo plėtojimą ES dominančiais tarptautiniais klausimais ir galiausiai Rusijos pilietinės visuomenės palaikymą ir ryšius tarp Rusijos Federacijos ir ES tautų.

Tegai:
ES, Rusija
Dar šia tema
"Beprotybė". Trampas paaiškino, kodėl išjungia televizorių skambant žodžiui "Rusija"
JAV pareikšta, kad Rusija bando "pasėti nesantaiką ir chaosą"
ETPA reikalauja, kad Rusija nesikištų į Baltarusijos reikalus