Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva paragino JAV surengti sąrašą sankcijų, taikytinų Baltarusijos pareigūnams

(atnaujinta 13:18 2020.08.25)
Pirmadienį JAV valstybes sekretoriaus pavaduotojas Stephen'as Biegun'as atvyko į Vilnių, o vėliau planuoja keliauti į Maskvą, Kijevą ir Vieną

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas susitiko su Vilniuje viešinčiu JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephen'u Biegun'u ir jo vadovaujama delegacija, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. 

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta situacijai Baltarusijoje, aptarti aktualūs dvišalių santykių, tarptautinio saugumo politikos klausimai.

Akcentuota, kad Lietuva toliau dirbs su savo tarptautiniais partneriais, siekdama, kad "asmenys, kurie kenkia demokratijai ir imasi brutalių veiksmų prieš protestuotojus, atsakytų už savo veiksmus". 

"Atkreiptas dėmesys, kad būtina paspartinti paramą Baltarusijos, taip pat Rusijos pilietinėms visuomenėms, ieškoti naujų paramos būdų. Lietuva rengia savo sąrašą sankcijų, taikytinų Baltarusijos pareigūnams. JAV paraginta padaryti tą patį", — pažymėta pranešime.

Su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju taip pat aptarta Astravo AE, transatlantinio ryšio svarba, NATO darbotvarkės aktualijos.

JAV valstybes sekretoriaus pavaduotojas Stephen'as Biegun'as atvyko į Vilnių pirmadienį. Lietuvos sostinėje jis susitiks su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu bei kitais Lietuvos Respublikos pareigūnais. 

Po vizito Lietuvoje S. Biegun'as vyks į Maskvą, Kijevą ir Vieną.

Anksčiau Lietuva parengė 32 Baltarusijos pareigūnų, kuriems gali būti taikomos sankcijos, sąrašą. Į jį taip pat įtrauktas Lukašenka. Kaip teigė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, sąrašas jau pateiktas tvirtinti Vidaus reikalų ministerijai. Bus taikomas tik draudimas atvykti.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Latvija ir Estija nusprendė įvesti individualias sankcijas Baltarusijai
Baltarusija pranešė apie Lietuvos bandymą pažeisti šalies oro erdvę
Lukašenka apkaltino Vakarus "tiesioginiu kišimusi" į situaciją Baltarusijoje
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Amber Grid

"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių 6 mln  

(atnaujinta 11:02 2020.09.22)
Pabrėžiama, kad tai numato pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pagal kurią bus skirta ES parama

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" per ateinančius 3 metus atnaujins Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stotis, teigiama "Amber Grid" pranešime.

Pabrėžiama, kad tai numato pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pagal kurią bus skirta ES parama.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tuo pačiu pažymima, kad daugiau kaip 6 mln. eurų projektas bus įgyvendintas iki 2023 metų. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis bus finansuota pusė sumos — kiek daugiau nei 3 mln. eurų. 

"Modernizuodami valstybei priklausančią dujų perdavimo sistemą siekiame, kad Lietuvos verslui ir gyventojams būtų užtikrinti reikalingi dujų perdavimo pajėgumai, o turtas būtų efektyviai valdomas ir prižiūrimas šiuolaikinėmis priemonėmis. Tam pasitelkiame ES struktūrinių fondų paramą, kuri leidžia reikšmingos tinklo atnaujinimo investicijų dalies neįtraukti į dujų perdavimo paslaugos kainą klientams", — teigia "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pranešime teigiama, jog Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stočių atnaujinimas yra vienas paskutiniųjų projektų iš beveik du dešimtmečius vykdomos stočių atnaujinimo programos. Itin didelis dėmesys teikiamas skaitmenizuotam stočių valdymui.

Модернизированная газораспределительная станция
Модернизированная газораспределительная станция

Teigiama, kad iš viso Lietuvos dujų perdavimo sistemoje įrengtos 65 dujų skirstymo stotys, kurių pagrindinė paskirtis yra sumažinti dujų, atkeliaujančių iš magistralinių dujotiekių, slėgį iki skirstomajam dujų tinklui tinkamo mažesnio slėgio.

Tegai:
Kėdainiai, Vilnius, ES, Amber Grid
Dar šia tema
Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius