Rusijos Valstybės Dūmos pastatas

Rusija pasisakė prieš Baltarusijos svarstymą Baltijos jūros konferencijoje

(atnaujinta 11:26 2020.08.25)
Lietuvos atstovai pasiūlė aptarti Baltarusijos klausimą, tačiau Rusija priminė, kad Baltarusija net nėra Baltijos jūros valstybių parlamentinės konferencijos narė

VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik. Rusija yra prieš Baltarusijos politinės krizės aptarimą Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federalinės asamblėjos nuolatinės delegacijos prie Baltijos jūros parlamentinės konferencijos vadovė, Valstybės Dūmos pirmininko pirmoji pavaduotoja regioninės politikos ir Šiaurės bei Tolimųjų Rytų problemų klausimais Valentina Pivnenko pareiškė, kad Rusija laikosi nesikišimo į Baltarusijos vidaus politiką principo.

Ji papasakojo, kad per 29-ąjį Baltijos jūros parlamentinės konferencijos posėdį vaizdo konferencijos metu Lietuvos atstovai iškėlė rinkimų Baltarusijoje temą. Anot Pivnenko, Rusijos delegacija aiškiai pasakė, kad palaiko nesikišimo politiką. Tuo pat metu remiasi tais susitarimais, kurie įvyko tarp užsienio reikalų ministrų, taip pat tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.

Rusijos delegacijos vadovė pabrėžė, kad netaktiška aptarti situaciją Baltarusijoje, nes ji nėra Baltijos jūros valstybių parlamentinės konferencijos narė, o jos paraiškos dėl narystės kaip stebėtojos buvo ne kartą atmestos.

"Baltarusija yra savarankiška, demokratinė šalis, kurioje vyko rinkimai remiantis Konstitucija ir rinkimų įstatymo normomis", — padarė išvadą parlamentarė.

Baltijos jūros valstybių parlamentinės konferencijos dalyviai yra 11 šalių — Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos — parlamentų atstovai.

Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, juose šeštą kartą laimėjo Lukašenka — VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų. Šalies opozicija nepripažino rinkimų rezultatų, ji mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

Po rinkimų šalyje vyksta masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis akcijas slopino saugumo pajėgos: prieš su rezultatais nesutinkančius protestuotojus jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Pa to teisėsaugos institucijos nustojo išvaikyti mitingus ir naudoti jėgą. Oficialiais duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT), Baltarusija, Rusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Raketa Minuteman 3, archyvinė nuotrauka

JAV karinės oro pajėgos papasakojo, kaip kovos su Rusija ir Kinija

(atnaujinta 23:37 2020.09.19)
JAV karinių oro pajėgų Jungtinės operacijų vadovybės vadovas, generolas Timotis Rėjus žurnalistams sakė, kad jei Pentagonas neinvestuos į branduolinio skydo modernizavimą, pralaimės susidūrimus su Rusija ir Kinija

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Vietinių ginkluotų konfliktų era baigėsi, laikas ruoštis dideliam karui su lygiaverčiu priešininku. Neseniai JAV karinių oro pajėgų Jungtinės operacijų vadovybės vadovas, generolas Timotis Rėjus (Timothy Ray) žurnalistams sakė, kad jei Pentagonas neinvestuos į branduolinio skydo modernizavimą, pralaimės susidūrimus su Rusija ir Kinija. Pasak jo, šios dvi valstybės yra pajėgios fiziškai sunaikinti JAV. Tai reiškia, kad ginklai joms sulaikyti turi būti iš esmės kitokie. Apie tai pasakojama RIA Novosti medžiagoje.

"Paspartėsime arba pralaimėsime"

2009 metais Pentagonas suformavo Oro pajėgų Jungtinę operacijų vadovybę, norėdamas valdyti du iš trijų branduolinės triados komponentų — žemę ir orą. Ši struktūra yra atsakinga už strateginių bombonešių ir tarpžemyninių balistinių raketų operacijas, dislokavimą, kovinį naudojimą. Tiesą sakant, kalbama apie didžiąją JAV atgrasomąją jėgą, ir generolo Rėjaus raginimas ruoštis didesniam karui su Rusija ir Kinija daug ką pasako apie nuotaiką Pentagone.

"Mūsų potencialūs priešininkai aktyviai modernizuoja branduolines pajėgas tose srityse, kuriose mes atsiliekame, — sakė Jungtinės operacijų vadovybės vadovas. — Tai liečia ir povandeninius laivus, ir jų pristatymo priemones. Kad visiškai neatsiliktume, turime panaudoti naujausias technologijas. Mes arba paspartinsime šiuos pokyčius, arba pralaimėsime".

Pasak jo, bombonešis B-21 "Raider" atliks pagrindinį vaidmenį branduolinės triados oro komponente. Kaip ir jo pirmtakas B-2 "Spirit", orlaivis bus gaminamas pagal "skraidančių sparnų" konstrukciją, apjungiant visą technologinę patirtį slaptumo srityje. Pasak Pentagono, B-21 gali lengvai įveikti bet kokią oro gynybos sistemą, likdamas nematomas sekėjų.

"Strategai" pasienyje

"Raider", kaip ir "Spirit", yra ikigarsinis, galintis nešti ir branduolinius, ir įprastus ginklus. Jo žinioje yra nepastebimos tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos su branduolinėmis galvutėmis "Long-Range Stand-Off" (LRSO).

Be to, modernizuotos branduolinės bombos B61-12 bus dedamos į bombų liukus. Dėl galingo ginklų asortimento ir pažangiausių technologijų, B-21, pasak Vašingtono, sugebės sunaikinti bet kokį taikinį mūšio lauke. Karinės oro pajėgos planuoja užsisakyti 100 mašinų. Kaina yra apie 550 milijonų JAV dolerių. Pirmasis "Raider" skrydis turėjo įvykti 2021 metais, tačiau rugsėjo pradžioje Amerikos žiniasklaida pranešė apie staigius jo surinkimo sunkumus ir paaiškino, kad bandymai prasidės tik 2022 metais.

"Kol B-21 pradės veikti, mes turėsime pasikliauti bombonešiais B-52, B-1 ir B-2, — sakė Rėjus. — Jie turi būti nuolat remontuojami, nes daugelis transporto priemonių yra senos. Pavyzdžiui, jiems reikalingas didelis konstrukcinis remontas. Mūsų vadovybė planuoja nutraukti 17 bombonešių, dažnai veikiančių Viduriniuose Rytuose, nepažįstamomis sąlygomis, eksploataciją".

JAV taip norėjo vienu metu modernizuoti ir savo branduolinį arsenalą, ir įprastus ginklus. Bet ar tai įmanoma su tokiu biudžetu? 738 mlrd. tik 12 kartų daugiau nei Rusijoje. Bet ji niekada nekovojo visame pasaulyje. Be to, ir su savais.

Nepaisant to, pabrėžė generolas, Amerikos strateginė aviacija net ir koronaviruso pandemijos kontekste nesumažino skrydžių ir kovinio rengimo intensyvumo. Šiais metais virš Ramiojo vandenyno, Europos ir Arkties danguje ne kartą pasirodė tolimojo nuotolio bombonešiai.

Visų pirma, rugpjūčio pabaigoje amerikiečiai surengė sąjungininkų oro erdvės pratybas, o šeši B-52 per vieną dieną skirdo per 30 NATO šalių oro erdvę.

Tamsiai pilka spalva nudažyti "strategai" ne kartą artėjo prie Rusijos sienų. Visų pirma, rugpjūčio 28 dieną keli bombonešiai, anot Gynybos ministerijos, surengė oro antskrydžius Kryme ir Europos šalies dalyje. Rugsėjo 4 ir 14 dienomis jie taip pat buvo matomi virš Juodosios jūros, o trys amerikiečių lėktuvai pasiekė Rusijos sienas iš Ukrainos pusės. Jų atpažinti ir palydėti keturi naikintuvai buvo pakelti į dangų — du Su-27 ir du Su-30. Be to, JAV oro pajėgų "strategai" tikrina sieną Tolimuosiuose Rytuose.

Atsilieka raketomis

Jungtinės operacijų vadovybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į branduolinio atgrasymo komponento atnaujinimo svarbą. Jis priminė, kad sausumos tarpžemyninė balistinė raketa "Minutemann III"  buvo pradėta eksploatuoti daugiau nei prieš pusšimtį metų, tikintis dešimties metų tarnavimo laiko. Pakaitiniai veteranai renkami pagal antžeminio strateginio atgrasymo programą. 

Rugsėjo 8 dieną Karinių oro pajėgų vadovybė nurodė koncernui "Northrop Grumman" sukurti naujas TBR.

Manoma, kad jų tarnavimo laikas yra 50 metų — raketos turėtų pradėti veikti šio dešimtmečio pabaigoje ir išlikti eksploatuojamos iki 2080 metų. Informacijos apie šį ginklą yra nedaug. Yra žinoma, kad pagal svorį ir dydžio charakteristikas TBR apytiksliai atitiks "Minuteman III", nes neplanuojama žymiai modifikuoti trijų pakopų kietojo kuro, kurio nuotolis yra mažiausiai 15 tūkstančių kilometrų, paleidimo įrenginių. Naujas sudėtinis kuras užtikrins didelį diapazoną. Be abejo, panaudos moderniausią elementų pagrindą. Tikslumas bus žymiai pagerintas pakoregavus GPS signalą.

Bazės vietos nesikeis. "Minuteman III" dislokuotas trijose JAV oro pajėgų bazėse — "Warren" (Vajomingas), "Malmstrom" (Montana) ir "Minot" (Šiaurės Dakota). Kiekviena turi 150 raketų. Remiantis Pentagono planais, pirmosios GBSD projekto TBR bus įdiegtos 2027 metais ir visiškai pakeis savo pirmtakus iki 2036 metų.

Ir jei kurdama naują strateginį bombonešį Rusija vis dar atsilieka nuo JAV, tai pagal perspektyvios tarpžemyninės raketos programą, priešingai, ji yra priešakyje. Jau 2021 metais pirmosios serijinės RS-28 TBR "Sarmat" turėtų pradėti dirbti su Strateginių pajėgų raketomis, kurių kiekviena 16–18 tūkstančių kilometrų atstumu gali išmesti daugiau nei dešimt kovinių galvučių.

Tegai:
Karinės oro pajėgos, JAV
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Zacharova pajuokavo po Trampo žodžių apie naujas JAV raketas
Nufilmuotas "Iskander-M" raketų paleidimas Rusijoje