Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas reikalauja, kad VRM greičiau patvirtintų sankcijų Baltarusijos režimui sąrašą

(atnaujinta 10:40 2020.08.26)
Konservatorius įtaria, kad tokiais veiksmais Vidaus reikalų ministerija palaiko dabartinę Baltarusijos valdžią

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos deputatas Laurynas Kasčiūnas pasipiktino, kad Vidaus reikalų ministerija iki šiol nepatvirtino nacionalinių sankcijų "Baltarusijos režimui" sąrašo. 

Praėjusią savaitę partijos atstovai kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir pasiūlė 32 Baltarusijos politikų ir pareigūnų, kuriems turėtų būti taikomos nacionalinės sankcijos dėl rinkimų klastojimo ir represijų prieš taikius protestuotojus bei opoziciją, sąrašą. 

Užsienio reikalų ministerija operatyviai pritarė pasiūlymui ir pradėjo procedūras. Tačiau Vidaus reikalų ministerija iki šiol šio sąrašo nepatvirtino. 

"Keistas ir stebinantis laukimas. Kas tai: biurokratinis neatsakingumas ar nuosekli Lenkų rinkimų akcijos, valdančios VRM, pozicija ginti Baltarusijos režimą? Priminsiu, kad jau girdėjome šios partijos pirmininko europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio ne vieną aiškinimą, kad A.Lukašenka neva yra populiarus lyderis, o "griežtesni pareiškimai, kaip užsienio reikalų ministro, praktiškai atkerta kelią dialogui" bei jų sąrašo lyderio Seimo nario Zbignevo Jedzinskio svaičiojimus apie tai, kad OMON’as gina konstituciją", — rašo Kasčiūnas savo paskyroje Facebook

Jis pranešė, kad kreipiasi į vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę prašydamas paaiškinti situaciją.

Kasčiūnas taip pat priminė, kad Lietuvos pavyzdžiu vakar jau ryžtingai pasekė Latvija, kurios Vyriausybė patvirtino 30 Baltarusijos režimo pareigūnų sąrašą, kuriems draudžiama atvykti į šalį. Netrukus tai turėtų padaryti ir Estija, nes trijų Baltijos valstybių diplomatai koordinuoja šiuos savo sprendimus.

"Laukiame taip pat visos Europos Sąjungos sankcijų sąrašo. Tikiuosi, ES institucijos veiks sparčiai ir principingai. Planuojamas ne tik draudimas atvykti į ES, bet ir finansinės sankcijos konkrečių asmenų atžvilgiu", — rašo konservatorius.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai.

Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. 

Interviu Sputnik Lietuva Tarptautinių santykių tarybos prie Rusijos prezidento narys Bogdanas Bezpalka teigė, kad Lietuva siekia pakeisti Baltarusijos valdžią iš Lukašenkos į vakarietiškesnę. Tuo pat metu Lietuva tuo domisi ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes vienas pagrindinių Vilniaus ir Minsko prieštaravimų yra Baltarusijos atominės elektrinės klausimas.

Tegai:
Baltarusija, Laurynas Kasčiūnas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Skvernelis teigia, kad nėra jokios priežasties "panikuoti" dėl Baltarusijos
Ekspertas: už ES informacinio spaudimo Baltarusijai stovi JAV
Rusijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo Lietuvos kišimąsi į Baltarusijos reikalus
Latvija uždraus keliems Baltarusijos valdininkams patekti į šalį
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Rusijoje vyks dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikiniai bandymai

Tikimasi, kad bandymuose dalyvaus daugiau nei trys tūkstančiai savanorių — tai būtina, kad tyrimas atitiktų PSO reikalavimus

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Rusijos sveikatos apsaugos  ministerija (SAM) išdavė leidimą atlikti dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikinius bandymus, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Pažymima, kad vakciną sukūrė Rusijos mokslų akademijos Čiumakovo federalinis imunobiologinių preparatų tyrimų ir plėtros centras.

Planuojama, kad bandymuose dalyvaus daugiau nei 3 tūkstančiai savanorių. Tai būtina, kad tyrimas atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reikalavimus.

Po vakcinacijos tyrimo dalyviai bus izoliuoti ligoninės aplinkoje 16 dienų. Klinikiniai vakcinos bandymai prasidės artimiausiu metu iš karto trijuose Rusijos miestuose —Kirove, Sankt Peterburge ir Novosibirske.

"Tikimės, kad klinikiniai bandymai bus užbaigti šių metų lapkritį", — pareiškė centro generalinis direktorius, Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas Aidaras Išmuchametovas.

Pirmoji pasaulyje vakcina nuo koronaviruso, sukurta Rusijos Gamalėjaus tyrimų centre, buvo įregistruota Rusijos Federacijos Sveikatos apsaugos ministerijos rugpjūčio mėnesį, birželio-liepos mėnesiais buvo atlikti bandymai su 18–60 metų savanoriais. Preparatas jau išleistas į civilinę apyvartą.

Registracijos stadijoje dar yra dvi vietinės ir dvi užsienio vakcinos nuo COVID-19. Tarp jų — Rospotrebnadzor centro "Vektor" preparatas, taip pat Čiumakovo centro vakcina. Dvi užsienio vakcinos — tai kinų vakcina "Sinopharm" ir bendrovės "AstraZeneca" šimpanzių adenoviruso pagrindu sukurtas preparatas.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas
Gamalėjaus centras atskleidė, ar COVID-19 gydyti skirta vakcina apsaugo nuo gripo
Veryga papasakojo apie rizikas įsigyjant vakcinas nuo COVID-19