Pietų Afrika

Lietuvos URM ketina stiprinti kontaktus su Pietų Afrika

(atnaujinta 15:06 2020.08.26)
Linkevičius pokalbyje su Pietų Afrikos užsienio reikalų ministre priminė prašymą panaikinti vizų reikalavimą Lietuvos piliečiams, išreiškė interesą intensyvinti dvišalį dialogą politikos, ekonomikos, kultūros srityse

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketina stiprinti kontaktus su Pietų Afrikos Respublika (PAR), nes ten gyvena didelė Lietuvos žydų bendruomenė, praneša URM spaudos tarnyba.

Apie tai Lietuvos URM ministras Linas Linkevičius pasakė PAR užsienio reikalų ministrei Naledi Pandor telefoninio pokalbio metu. Pažymima, kad ministrai pokalbio metu aptarė dvišalių santykių aktualijas, COVID-19 pandemijos poveikį valstybėms, bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose ir kitus aktualius klausimus.

"Ministras Linkevičius pažymėjo, kad Lietuvą ir Pietų Afriką sieja seni istoriniai ryšiai, dėl kurių šiuo metu PAR gyvena gausi, maždaug 80 000 Lietuvos žydų bendruomenė, tarp jų — 5 000 Lietuvos piliečių. Atvykę į PAR maždaug prieš šimtmetį, litvakai sėkmingai įsitvirtino šalies politikoje, versle bei kultūroje, todėl yra svarbi grandis dvišaliuose santykiuose. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad tai ypač sustiprina poreikį palengvinti kelionių piliečiams galimybes, todėl priminė prašymą panaikinti vizų reikalavimą Lietuvos piliečiams", — sakoma pranešime.

PAR užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor padėkojo Lietuvai už pagalbą PAR kovai su pandemija. Afrikos šalys šiuo metu patiria dramatišką COVID-19 pandemijos plitimą, žemyne pagal atvejų skaičių pirmauja PAR, kurioje užsikrėtusių žmonių skaičius pasiekė apie pusę milijono.

Ministrai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl padėties Malyje. Europos Sąjunga kartu su Jungtinėmis Tautomis, Afrikos Sąjunga ir kitomis regiono organizacijomis ieško būdų, kaip išspręsti šią krizinę situaciją. 

Pokalbyje taip pat aptartos dvišalių sutarčių rengimo aktualijos, pabrėžtas interesas intensyvinti dvišalį dialogą politikos, ekonomikos, kultūros srityse. Naledi Pandor priėmė ministro Linkevičiaus kvietimą apsilankyti Lietuvoje, kai tik bus galimybė keliauti.

Tegai:
Lietuva, Pietų Afrika
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 16:46 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, ir patvirtino, kad Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masines akcijas ir streikus. Vėliau paaiškėjo, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos buvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Nacionalinio susivienijimo kandidatai į Seimą, archyvinė nuotrauka

"Nacionalinis susivienijimas". Neolandsbergizmas "nesisteminės opozicijos" kailyje

(atnaujinta 16:48 2020.09.20)
Radžvilas ir jo partiečiai iš "Nacionalinio susivienijimo" iš tikrųjų kelia opias Lietuvos problemas

Tarp taip vadinamam "nesisteminės opozicijos" spektrui priskiriamų ir ant slenksčio esančiuose 2020-ųjų Seimo rinkimuose dalyvauti besiruošiančių jėgų, viena ryškiausių — tai VU profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamas "Nacionalinis susivienijimas", partija, kurią kai kurie laiko alternatyva nusistovėjusiai liberaliai pelkei. Tačiau ar tikrai yra taip?

Alternatyva liberalizmui?

Pradėkime tuo, kad Radžvilas ir jo partiečiai iš tikrųjų kelia opias Lietuvos problemas: jie šneka ne šiaip apie socialinę atskirtį, bet apie tiesiog besiveriančią prarają tarp sėkmingai biznį varančių ir ES pinigus įsisavinančių ir didmiesčiuose susikoncentravusių Lietuvos "viršūnių" bei apgailėtinai skurstančioje provincijoje besikoncentruojančių "apačių"; jie, be to, kritikuoja ir ES federalizmą, ir iš Vakarų skleidžiamą, liaudies nemėgstamą, bet valdančiųjų sluoksnių priimamą (ir propaguojamą) "vaivorykštinę" politiką: multikultūralizmą, juvenalinę justiciją, LGBT judėjimą, "politinį korektiškumą" ir šiaip vadinamosios "tolerancijos" ideologiją.

Dar daugiau: "Nacionalinis susivienijimas" šiame kontekste kelia ir svarbias apibendrinančias išvadas, o būtent — kad, ryšium su aukščiau minėtaisiais faktoriais (ir, aišku, ne tiktai jais), Lietuvai ir lietuvių tautai gresia nors ir "minkšta", nors ir "šliaužianti", bet vis tiktai reali, nepaneigiama egzistencinė grėsmė, kurią — nori ar nenori — arba teks įveikti, arba tiesiog pasitraukti iš istorinės scenos.

Be abejo, apie visa tai "sisteminės" partijos nešneka ir šnekėti nenori — nes jos ir yra šio nacionalinio nuosmukio uolios vykdytojos (gi užsakovų ir šeimininkų reiktų ieškoti gerokai aukščiau ir, be to — už Lietuvos ir apskritai Rytų Europos ribų). Ir todėl, bent iš pirmo žvilgsnio, Radžvilo "Nacionalinis susivienijimas" pakankamai stipriai kontrastuoja tiek TS LKD, tiek LSDP, tiek ir LŽVS — ką jau bekalbėti apie vadinamąją "Laisvės partiją".

Pagaliau, ir savo dalyvavimą 2020-ųjų Seimo rinkimuose Radžvilas motyvuoja labai aiškia "Nacionalinio susivienijimo" priešpastatymu tiek minėtosioms partijoms, tiek valdantiesiems sluoksniams — kuriuos jis pagrįstai kaltina nacionaline išdavyste. Ir šiuo požiūriu tikrai atrodytų, kad "Nacionalinio susivienijimo" pavidalu formuojasi nors dar ir ne stipriausia, nors ir ne masiškiausia, bet visgi reali alternatyva vyraujančiai liberalistinei politikai.

Bet jei "atrodo" — tai dar nebūtinai "yra"...

Blogybės ir jų priežastys

Iš tiesų, gi visos Radžvilo ir kompanijos kritikuojamos blogybės, šiaip ar taip, seka iš dvejų pagrindinių priežasčių.

Pirma: iš Tarybų Sąjungos ir apskritai socializmo žlugimo, o būtent — iš 90-aisiais įsigalėjusio kriminalinio kapitalizmo, reiškusio ligi tol buvusios liaudies nuosavybės ir apskritai liaudies ūkio pagrindų privatizavimą, išgrobstymą ir sužlugdymą, ko pasėkoje šimtai tūkstančiai (jei ne ištisas milijonas...) lietuvių, savo krašte tapę "nereikalingais žmonėmis", buvo priversti išbėgti į Vakarus geresnių ponų ieškotis.

Ir, antra — iš Lietuvos orientacijos į Vakarus, žodžiu, iš jos keliaklupsčiavimo JAV-NATO-ES imperijai, kuri ne tik ir Lietuvą, ir šiaip Rytų Europą telaiko pigios bei darbščios ir kvalifikuotos darbo jėgos Vakarų Europai rezervu (o ne lygiaverčiu "partneriu"), bet iš kurios šiandien ir skleidžiamos vadinamosios "vertybės" — juvenalinė justicija, multikultūralizmas, LGBT ir visa kita, prieš ką kovoti kviečia Radžvilas ir ką, tuo pačiu, atmeta būtent Vakarų demonizuojama Rusija.

Tarp šių dvejų priežasčių neabejotinai esama simbiozės: pirmoji vedė prie antrosios; viena sąlygoja kitą. Ir tiek vienos, tiek kitos priežasties ne šiaip pateisinimas, bet išaukštinimas, įvardinimas didžiausiu gėriu — sudaro vieną iš esminių vyraujančio ideologinio konsensuso, kurį liaudiškai pavadinsime landsbergizmu, momentų.

Šiuo požiūriu, nesistemine alternatyva gali būti tik politinė jėga, radikaliai ir drąsiai atmetanti landsbergizmą, o, vadinasi — ir pripažįstanti, ir kritikuojanti minėtąsias dvi priežastis, ir — atitinkamai — ieškanti išeičių iš jų.

Radžvilas — antitarybininkas ir rusofobas

Tačiau kaipgi šiame kontekste atrodo Radžvilo "Nacionalinis susivienijimas"? Kaipgi jisai žvelgia į minėtąsias dvi priežastis?

Į pirmąją — kad bėda ne desovietizacijoje ar privatizacijoje, bet tame, kad, girdi, susiformavusį valdantįjį sluoksnį sudaro buvę LKP nomenklatūros veikėjai — iš to, o ne iš pačios santvarkos, jų supratimu — ir seka pagrindinės krašto bėdos. Dar daugiau: Radžvilas ir "Nacionalinis susivienijimas" tiesiog niekina Tarybų Lietuvą, laikydami šį laikotarpį juodžiausiu mūsų istorijoje, nes Radžvilo kompanija — tai grynų gryniausi antitarybininkai ir antikomunistai.

Na, o antrosios jie apskritai neskaito problema: anot Radžvilo, Lietuvai jungtis į ES ir NATO buvo absoliučiai būtina; bėda čia tik ta, kad valdantysis sluoksnis santykyje su šiomis struktūromis — aišku, dėl savo neva "komunistinės" prigimties — bendrauja ne iš Lietuvos nacionalinių interesų, bet verčiau savo paties trumpalaikės naudos, pozicijų. Tačiau tereikia pakoreguoti šį momentą, žodžiu — suformuoti ir į valdžią iškelti tikrai nacionalinį elitą — ir Lietuva galės su ES ir NATO žengti į šviesią ateitį kovodama prieš Vladimiro Putino Rusiją kaip neva didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui.

Radžvilo partija: ne alternatyva, o neolandsberginis surogatas

Atrodytų, kad, su tokiu nusistatymu, Radžvilo pasekėjai lyg ir kritikuoja landsbergizmo pasekmes (taigi: liaudies skurdą, liberalizmą, "vaivorykštinę" politiką, nacionalinį nuosmukį ir t. t.), bet kartu, būdamas antitarybininku ir rusofobu — ne tik pateisina, bet tiesiog aukština landsbergizmo gilumines priežastis.

Šią poziciją tiksliausia būtų įvardyti neolandsbergizmu, o būtent — požiūriu, kada pripažįstamos neigiamos landsbergizmo pasekmės, bet pačios jo ištakos mažų mažiausiai ignoruojamos, o daugiausiai — pateisinamos.

Ir toksai mąstymas, žodžiu — neolandsbergizmas — būdingas ne vien tik Radžvilo "Nacionaliniam susivienijimui", bet didžiajai daliai taip vadinamų "nesisteminių" Lietuvos politikierių: ir Arvydui Juozaičiui, ir Nagliui Puteikiui, ir Rūtai Janutienei, ir daugeliui, daugeliui kitų panašaus ideologinio profilio veikėjų, pretenduojančių tikrai ar tariamai kovoti "prieš sistemą", "už tautą" ir "paprastą žmogų"...

Radžvilo "Nacionalinis susivienijimas" čia išsiskiria nebent, pirma — solidesniu ideologiniu pasirengimu ir, antra — tuo, kad kai kurie landsbergistai, o būtent, TS LKD veikėjai Algis Ramanauskas "Greitai" ir Audrius Bačiulis, negailėdami laiko bei jėgų, padeda jiems sau darytis politinę reklamą, žodžiu — kolegiškai padeda...

Taigi, Radžvilo ir jo partijos pavidalu turime ne kokią tai alternatyvą esamai sistemai (taigi, landsbergizmui), bet neolandsberginį surogatą, žodžiu: "Nacionalinio susivienijimo" tikroji esmė — tai neolandsbergizmas "nesisteminės opozicijos" kailyje.

Ar tokios "nesisteminės" opozicinės jėgos mums, Lietuvos patriotinei visuomenei, iš tikrųjų reikia, ar, vis dėlto reikėtų ieškoti kitokių kelių — telieka atviru klausimu skaitytojui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Nacionalinis susivienijimas, Vytautas Radžvilas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rinkimai-rinkimai...
Nenustatyti asmenys sugadino reklaminį stendą, kuriame pavaizduotas Skvernelis
Negalią turinti kandidatė į Seimo narius negalėjo patekti į diskusijų laidos filmavimą
Vyriausybė Seimo rinkimams papildomai skyrė apie 4 mln. eurų
Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?