Выборы президента и два референдума проходят в Литве

Lietuvos Vyriausybė pasisakė leidimą dalyvauti Seimo rinkimuose nuo 21 metų

(atnaujinta 16:05 2020.08.26)
Jei bus priimta ši Konstitucijos pataisa, pakeitimas įsigalios nuo 2021 metų sausio 1 dienos, taigi, šiems rinkimams, kurie vyks spalį, dar nebus taikomas

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį pritarė opozicinių liberalų pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai nuo 25 iki 21 metų sumažinti amžiaus ribą, kai galima dalyvauti Lietuvos Seimo rinkimuose.

Rinkimai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Posėdžio transliacija paskelbta Vyriausybės Facebook paskyroje.

Posėdžio metu teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pareiškė, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą, o 25-erių metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje ir šį cenzą taiko tik dar trys šalys — Italija, Graikija ir Kipras.

Anot ministro, jei bus įvesta Konstitucijos pataisa, pakeitimas įsigalios nuo 2021 metų sausio 1 dienos, taigi, šiems rinkimams, kurie vyks spalio 11 dieną, dar nebus taikomas.

Anksčiau pataisų iniciatorė — liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen — pažymėjo, kad vidutinis Seimo narių amžius yra 50 metų, o jaunimas iki 25 metų neturi tiesioginio atstovo Seime. Pasak jos, reikia sumažinti neproporcingai didelį amžiaus cenzo skirtumą tarp savivaldybių tarybų ir šalies parlamento rinkimų bei padidinti visų visuomenės grupių, tarp jų ir jaunimo, atstovavimą nacionaliniu lygiu.

Lietuvos VRK
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad dabar jaunimui svarbios temos dažnai negauna deramo dėmesio Seime. Pasak jos, reikalinga plati diskusija dėl Konstitucijos keitimo. Pasak politikės, šiuo metu 16 Europos Sąjungos šalių į parlamentą leidžia kandidatuoti nuo 18 metų.

Siūlymus keisti Konstituciją Seimui gali teikti ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų — 36 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų — 94 Seimo nariai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausybė, Lietuva
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM vadovybė visų jėgų stengiasi "apmėtyti purvais" Baltarusiją, sako Makėjus

(atnaujinta 11:54 2020.09.21)
Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė daro viską, kad Baltarusijai tektų kuo daugiau purvo. Tai žurnalistams pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus įrašydamas savo kalbą bendrai JT Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos diskusijai, praneša "BelTA".

Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu jis apgailestaudamas pažymėjo, kad pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją.

"Ypač mane stebina kai kurie mano kolegos pasisakymai [kalbama apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą. — Sputnik]. Mes turėjome velionį užsienio reikalų viceministrą Petrą Beliajevą, kuris pasakė: "Pagrindiniai žaidėjai dar nepasirodė scenoje, o mažvaikis jau šoka čečiotką". Kolega, tegul jis man atleidžia, man primena mažvaikį, kuris labiausiai stengiasi apmėtyti purvais Baltarusiją. Mes suprantame, kodėl tai vyksta, pas juos netrukus įvyks Seimo rinkimai. Todėl visi ten lenktyniauja, kad skaudžiau įgnybtų Baltarusijai. Mes ir tai išgyvensime", — sakė ministras.

Pasak jo, Lietuvos užsienio reikalų ministerija nepakankamai įvertina situaciją ir pateikia atitinkamus pareiškimus.

"Jei jie mano, kad taip stiprina Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, jie labai klysta. Žinoma, istorija viską sustatys į savo vietas. Aš žinau, kad tai nebus malonu, bus jo kritikos, bet aš tai sakau visiškai sąmoningai, nes mes kalbėjome apie tai daug kartų — tiek akis į akį, tiek išplėstinėse komandose. Norėčiau, kad mano kolegos sustotų, pagalvotų ir pabandytų objektyviai, protingai įvertinti situaciją ir nepasiekti tos ribos, kai sugrįžti jau bus neįmanoma", — apibendrino Vladimiras Makėjus.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje, Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateities".

Tegai:
Baltarusija, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Linkevičius sukritikavo Europos Sąjungos veiksmus situacijoje su Baltarusija
Linkevičius pareiškė, kad Minskas bando "pateisinti smurtą" išorine grėsme
Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai

(atnaujinta 11:46 2020.09.21)
Siūlymus pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais kviečia Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą Baltarusijai, rašoma Prezidentūros pranešime.

Trijų šalių lyderiai pakvietė Europos Sąjungą suformuoti pagalbos paketą, kuris apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikos restruktūrizavimui, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Deklaracijoje primenama, kad ją paskelbusių šalių lyderiai "aktyviai puoselėja laisvės ir demokratijos principus, taip pat pripažįsta tik laisvus, teisingus ir skaidrius rinkimų rezultatus, vykdomus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei stebimus tarptautinių stebėtojų".

Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos lyderiai deklaracijoje priminė, kad niekas kitas negali spręsti Baltarusijos likimo, tik jos piliečiai. Šalių vadovų nuomone, tik demokratiška, socialiniu dialogu ir bendra su visuomene vizija paremta Baltarusijos ateitis yra stabilesnės ir saugesnės Europos sąlyga.

Šalių lyderiai sutarė stosiantys į pagalbą Baltarusijos žmonėms, "kuriantiems demokratišką teisinę valstybę, laisvą pilietinę visuomenę bei rinkos ekonomiką".

"Jei Baltarusijos piliečiai nuspręs šalyje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurti nepriklausomas institucijas, ginančias žmogaus teises ir žodžio laisvę, mes padėsime, dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi", — sakė Nausėda.

Siūlymus tokiam pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
pagalba, Baltarusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Motociklas

Rokiškio rajone eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas

(atnaujinta 12:35 2020.09.21)
Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis ta, kad motociklininkas pasirinko nesaugų greitį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Sekmadienį per avariją Rokiškio rajone žuvo motociklininkas, praneša Lietuvos policija.

Lietuvos policija
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Incidentas įvyko sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, apie 16:50, kelio Kurkliečiai–Bagdoniškis–Buniuškiai 3-ame kilometre.

Policijos duomenimis, 1972 metais gimęs vyras, kuris vairavo motociklą "Honda CRF 450R", važiavo nesaugiu greičiu, nesuvaldė motociklo ir apvirto.

Dėl patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas žuvo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie avariją Vilniuje, kurios metu Grigiškėse susidūrė automobilis BMW ir motociklas "Yamaha". Policijos duomenimis, "BMW 730", kurį vairavo jauna moteris, išvažiavo iš namo kiemo į pagrindinę gatvę ir partrenkė pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką. Sužalotas motociklo vairuotojas vežamas į ligoninę mirė. 

Tegai:
motociklo vairuotojas, Rokiškis, Lietuva, avarija
Dar šia tema
Biržų rajone per avariją žuvo traktoriaus vairuotojas
Kėdainių rajone į avariją pateko du sunkvežimiai ir lengvasis automobilis
Klaipėdoje į avariją pateko policininkas