Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilnius priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje

(atnaujinta 16:50 2020.08.26)
Lietuvos sostinės taryba kreipiasi į Minsko valdžią ir ragina užtikrinti laisvo įsitikinimų reiškimo, susirinkimų, mitingų, demonstracijų ir piketų teises, kurios garantuojamos šalies Konstitucijos

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Vilniaus miesto taryba trečiadienį bendru sutarimu pritarė rezoliucijai dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje.

Posėdžio metu rezoliuciją pristačiusi Vilniaus miesto tarybos narė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad kaimyninėje šalyje vykusių prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

"Teikdami rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje mes drąsiai ir garsiai pareiškiame, kad Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, o taikių protestų malšinimas smurtu niekaip nedera su teisės viršenybės, o ypač su žmogaus teisių užtikrinimu. Puikiai suprantame, kad Minskas yra artimiausia geografiškai Vilniaus sostinė, todėl demokratijos ir žmogaus teisių įsitvirtinimas gretimoje sostinėje yra esminė prielaida bendradarbiavimui", — kalbėjo Dobrovolska.

Priimta rezoliucija sostinės taryba kreipiasi į Minsko miesto Vykdomojo komiteto ir Minsko miesto Deputatų tarybos narius ir ragina užtikrinti laisvo įsitikinimų reiškimo, susirinkimų, mitingų, demonstracijų ir piketų teises, kurios garantuojamos Baltarusijos Konstitucijos. 

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Pirmosiomis dienomis akcijas slopino saugumo pajėgos: prieš su rezultatais nesutinkančius protestuotojus jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. 

Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. Pirmadienį ji susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephen'u Biegun'u ir paskelbė apie pasirengimą išspręsti politinę krizę respublikoje per dialogą dėl taikaus valdžios perdavimo ir atvirumo tarpininkavimui, kurį vykdo tarptautinės organizacijos. Antradienį ji kalbėjo Europos Parlamento komiteto posėdyje dėl padėties Baltarusijoje.

Be to, trečiadienį Lietuva įtraukė į atnaujintą asmenų, kuriems ketinama taikyti sankcijas, sąrašą daugiau nei šimtą Baltarusijos pareigūnų, tarp jų ir Respublikos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Tai antrasis šalies sankcijų sąrašo variantas. Pradinį sąrašą, kuriame kartu su Lukašenka buvo 32 žmonės, kurie neva buvo susiję su Baltarusijos prezidento rinkimų klastojimu ir nepagrįstu jėgos naudojimu prieš protestuotojus, URM pateikė tvirtinti Vidaus reikalų ministerijai rugpjūčio 19 dieną.

Tegai:
Baltarusija, Vilnius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (334)
Dar šia tema
Lietuvos užsienio reikalų ministras parašė Makėjui apie "naują tikrovę" Baltarusijoje
Vilnius įteikė Minskui notą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo
URM įtraukė 118 asmenų į sankcijų Baltarusijai sąrašą, tarp jų ir Lukašenką
Linkevičius dėl situacijos Baltarusijoje kreipėsi į ESBO pirmininkaujančią Albaniją
ES vėliavos Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atidėjo ES viršūnių susitikimą

(atnaujinta 20:03 2020.09.22)
Turimas omenyje specialusis ES viršūnių susitikimas, kuris buvo numatytas rugsėjo 24–25 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) nusprendė rugsėjo 24–25 dienomis planuotą Europos viršūnių susitikimą perkelti į spalio 1–2 dienas, socialiniame tinkle Twitter sakė Europos Vadovų Tarybos vadovo atstovas Barendas Leitsas (Barend Leyts).

"Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nusprendė atidėti specialųjį ES viršūnių susitikimą, kuris buvo numatytas rugsėjo 24–25 dienomis. Jis įvyks spalio 1–2 dienomis", — rašė Leitsas.

Jis paaiškino, kad vienam iš Mišelio apsaugos pareigūnų buvo diagnozuotas koronavirusas, todėl Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nusprendė laikytis karantino.

"Šiuo metu jis neserga", — pridūrė Europos Vadovų Tarybos vadovo atstovas.

Tegai:
ES
Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju

(atnaujinta 17:59 2020.09.22)
Šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės, pranešė Susisiekimo ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pareiškė, kad vežėjai, dirbantys su Rytų rinka, galės nukreipti krovinių srautus per kitas šalis, jei Baltarusijos siena bus uždaryta. Apie tai praneša TASS.

Narkevič pažymėjo, kad šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės.

Anot jo, įvykus blogiausiam scenarijui, krovinių srautai būtų nukreipiami per kitas šalis, visų pirma — Latviją.

Jis paaiškino, kad Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat papildomai bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina ir bando sudaryti krovininiam transportui maršruto galimybes, kad pavyktų tolygiai paskirstyti sunkvežimių srautus.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai teigia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotino balsavimo.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (334)
Dar šia tema
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, pavojingai manevravo neblaivus vairuotojas
Panerių memorialas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 23-iosios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.09.22)
Nuo rugsėjo 23-iosios iki metų galo lieka 99 dienos, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Rugsėjo 23-ioji yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 267-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 99 dienos.

2020 metų rugsėjo 23 dieną saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje — masinės žydų žudynės. Antisemitizmas — sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 metų pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo "A" grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris Valteris Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 dieną, t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį Henricho Himlerio nurodymą naikinti užimtoje TSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis.

Vos prasidėjus karui, birželio 24 dieną Saugumo policijos ir SD operatyvinės "A" grupės vadas Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 dieną su pirmuoju "A" grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Ši diena Lietuvoje paskelbta Žydų genocido diena 1992 metais. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. visų šalyje gyvenusių žydų — 196 tūkst. iš 210 tūkst. Visiškai sunaikinta savita kultūra.

Kiti su šia diena susiję įvykiai

1907 metais Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23–24 dienomis).

1926 metais Kaune veiklą pradėjo Žemės ūkio rūmai. Šalyje, kur didžioji gyventojų dalis užsiėmė žemdirbyste, o pagrindinės valstybės pajamos plaukė iš žemės ūkio, tokios organizacijos įkūrimas buvo itin svarbus žingsnis. 1942 metais panaikinti rūmai nuo 1991 metų sėkmingai atgimė ir gyvuoja iki šiandien.

1931 metais Šiaulių dramos teatras parodė savo pirmąjį spektaklį — Karlo Gocio "Princesę Turandot".

1943 metais vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. Žydų tautybės žmonės masiškai išžudyti Paneriuose. Po šios tragiškos dienos Vilnius, visame pasaulyje garsėjęs savo žydais ir jų pasiekimais bei kultūra (gavęs net Šiaurės Jeruzalės vardą), neteko daugelio šios tautos atstovų. 1941–1943 metais veikęs getas pražudė virš 50 tūkst. Vilniaus žydų. Tik porai tūkstančių jų buvo lemtą išgyventi karo baisenybes. Po šių žudynių Vilnius neteko didžiausios gyventojų dalies per visą savo istoriją.

2003 metais sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė Tabako kontrolės konvenciją, kuri įpareigoja per penkerius metus šalyje uždrausti tabako reklamą. Lietuva yra 57-oji šį dokumentą pasirašiusi valstybė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai