Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja pasisakė apie Lukašenkos palaikymą Rusijos pusės

(atnaujinta 14:06 2020.08.27)
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus įsitikinusi, kad protestai respublikoje neišblėso: ji pareiškė, kad opozicijos šalininkai eis iki galo

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja nemato jokių įrodymų apie Rusijos skiriamą palaikymą Baltarusijos valdžiai, išskyrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino Aleksandrui Lukašenkai išsakytus sveikinimus su pergale rinkimuose. Apie tai rašo Sputnik Baltarusija.

"Mes žinome, kad Vladimiras Putinas pasveikino Lukašenką su pergale rinkimuose, bet aš manau, kad vėliau jis pamatė žmonių nusiteikimą, matė visas šias demonstracijas, kurios vyksta prieš tai. Kitų jokių palaikymo įrodymų aš nematau", — sakė Tichanovskaja.

Anksčiau Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Baltarusija pati turi nuspręsti, ar jai reikia kitų šalių pagalbos sprendžiant esamą politinę situaciją. Maskva yra pasirengusi padėti, tačiau ji nesikiš, sakė Peskovas.

Protestai neišblėso

Tichanovskajos manymu, protestai respublikoje neišblėso: ji pareiškė, kad opozicijos šalininkai eis iki galo.

"Protestai neišblėso, viskas eina sena vaga. Žinoma, per savaitę įkarštis kai kur gali sumažėti, tačiau savaitgalį viskas grįš į savo vėžes. Ir pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės nebėra pasirengę priimti buvusio prezidento — jie prarado pasitikėjimą juo", — įsitikinusi ji.

Politikė taip pat patikino, kad protestai šalyje išliks taikūs.

"Baltarusiai — taiki tauta. Jokiu būdu neperžengsime šios ribos. Žmonės nori vieno: kad Lukašenka pasitrauktų, ir mes tai pasieksime taikių demonstracijų ir streikų keliu", — sakė Svetlana Tichanovskaja.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Pirmosiomis dienomis akcijas slopino saugumo pajėgos: prieš su rezultatais nesutinkančius protestuotojus jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Po to teisėsaugos institucijos nustojo išvaikyti mitingus ir naudoti jėgą. Oficialiais duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (324)
Dar šia tema
Nuo protestų pradžios 11 Baltarusijos piliečių paprašė prieglobsčio Lietuvoje
Vilnius priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje
Ekspertas: uždraudusios energiją iš BelAE, Baltijos šalys turės uždrausti ir rusų
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM vadovybė visų jėgų stengiasi "apmėtyti purvais" Baltarusiją, sako Makėjus

(atnaujinta 11:54 2020.09.21)
Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė daro viską, kad Baltarusijai tektų kuo daugiau purvo. Tai žurnalistams pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus įrašydamas savo kalbą bendrai JT Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos diskusijai, praneša "BelTA".

Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu jis apgailestaudamas pažymėjo, kad pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją.

"Ypač mane stebina kai kurie mano kolegos pasisakymai [kalbama apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą. — Sputnik]. Mes turėjome velionį užsienio reikalų viceministrą Petrą Beliajevą, kuris pasakė: "Pagrindiniai žaidėjai dar nepasirodė scenoje, o mažvaikis jau šoka čečiotką". Kolega, tegul jis man atleidžia, man primena mažvaikį, kuris labiausiai stengiasi apmėtyti purvais Baltarusiją. Mes suprantame, kodėl tai vyksta, pas juos netrukus įvyks Seimo rinkimai. Todėl visi ten lenktyniauja, kad skaudžiau įgnybtų Baltarusijai. Mes ir tai išgyvensime", — sakė ministras.

Pasak jo, Lietuvos užsienio reikalų ministerija nepakankamai įvertina situaciją ir pateikia atitinkamus pareiškimus.

"Jei jie mano, kad taip stiprina Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, jie labai klysta. Žinoma, istorija viską sustatys į savo vietas. Aš žinau, kad tai nebus malonu, bus jo kritikos, bet aš tai sakau visiškai sąmoningai, nes mes kalbėjome apie tai daug kartų — tiek akis į akį, tiek išplėstinėse komandose. Norėčiau, kad mano kolegos sustotų, pagalvotų ir pabandytų objektyviai, protingai įvertinti situaciją ir nepasiekti tos ribos, kai sugrįžti jau bus neįmanoma", — apibendrino Vladimiras Makėjus.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje, Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateities".

Tegai:
Baltarusija, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Linkevičius sukritikavo Europos Sąjungos veiksmus situacijoje su Baltarusija
Linkevičius pareiškė, kad Minskas bando "pateisinti smurtą" išorine grėsme
Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai

(atnaujinta 11:46 2020.09.21)
Siūlymus pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais kviečia Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą Baltarusijai, rašoma Prezidentūros pranešime.

Trijų šalių lyderiai pakvietė Europos Sąjungą suformuoti pagalbos paketą, kuris apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikos restruktūrizavimui, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Deklaracijoje primenama, kad ją paskelbusių šalių lyderiai "aktyviai puoselėja laisvės ir demokratijos principus, taip pat pripažįsta tik laisvus, teisingus ir skaidrius rinkimų rezultatus, vykdomus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei stebimus tarptautinių stebėtojų".

Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos lyderiai deklaracijoje priminė, kad niekas kitas negali spręsti Baltarusijos likimo, tik jos piliečiai. Šalių vadovų nuomone, tik demokratiška, socialiniu dialogu ir bendra su visuomene vizija paremta Baltarusijos ateitis yra stabilesnės ir saugesnės Europos sąlyga.

Šalių lyderiai sutarė stosiantys į pagalbą Baltarusijos žmonėms, "kuriantiems demokratišką teisinę valstybę, laisvą pilietinę visuomenę bei rinkos ekonomiką".

"Jei Baltarusijos piliečiai nuspręs šalyje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurti nepriklausomas institucijas, ginančias žmogaus teises ir žodžio laisvę, mes padėsime, dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi", — sakė Nausėda.

Siūlymus tokiam pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
pagalba, Baltarusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos

(atnaujinta 12:32 2020.09.21)
Ministerijos teigimu, JT ŽTT priimta rezoliucija buvo "prastumta" prieštaraujant tarptautinės teisės principams bei normoms ir yra teisiškai niekinė, pažymėjo URM

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Maskva neigiamai sureagavo į JT ŽTT priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos, kurioje respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka raginamas pradėti dialogą su opozicija.

Dokumentą palaikė 23 šalys, dvi balsavo prieš, 22 susilaikė. Visos Rusijos pataisos buvo atmestos.

"Remiamės tuo, kad ŽTT rezoliucija, kurią vakariečiai "prastūmė" prieštaraudami tarptautinės teisės principams ir normoms, yra teisiškai niekinė", — sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jie pažymėjo, kad Europos Sąjungos vadovaujama šalių grupė įpiršo Tarybai "dar vieną vienašališką ir politizuotą diskusiją, kurios tikslai buvo labai toli nuo žmogaus teisių".

"Akivaizdus šiurkštus kišimasis į suverenios valstybės vidaus reikalus, nesuderinamas su tarptautinės teisės principais ir JT Chartijos nuostatomis", — sakoma pranešime.

Ministerija taip pat teigė, kad Rusija šias diskusijas ir po jų priimtą rezoliucijos projektą laiko nepriimtinu bandymu per šiurkštų politinį spaudimą paveikti Baltarusijos rinkimų rezultatus ir jų vertinimą tarptautinėje bendruomenėje.

"Nei JT Žmogaus teisių taryba, nei atskiros šalys ar grupės neturi teisės ar įgaliojimų vertinti rinkimų procesų JT valstybėse narėse. Turime pažymėti, kad Vakarų valstybės vėl bandė panaudoti ŽTT, siekdamos delegitimitizuoti valdžią atskiroje šalyje", — rašo URM.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. 

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"
Minske sulaikytas Tichanovskajos patikėtinis
Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai