Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius: situacija Baltarusijoje reikalauja tarptautinės bendruomenės dėmesio

(atnaujinta 22:37 2020.08.27)
Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime sutarta toliau tęsti darbą dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir jėgos struktūrų atstovams bei nuolat pildyti ES sankcijų sąrašą

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Rugpjūčio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Berlyne dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama situacijai Baltarusijoje. 

Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Kalbėdamas apie situaciją Baltarusijoje ministras akcentavo, kad ES tenka itin svarbi rolė paremti politinį ir visuomeninį virsmą Baltarusijoje.

"ES tenka unikali, itin svarbi rolė paremti šį virsmą — baltarusių siekį demokratiškai spręsti dėl savo ateities. Taikus valdžios perdavimas ir nauji demokratiniai rinkimai suteiktų baltarusiams tokią galimybę, o de facto valdžiai tai vienintelis šansas išeiti iš politinės ir moralinės aklavietės", — sakė Linkevičius. 

Pasak ministro, ES tiesioginė parama turi atitekti "pilietinei visuomenei, nepriklausomai spaudai ir ypač represijų aukoms".

"Įtempta situacija Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinės bendruomenės dėmesio — piliečių represijos tęsiasi, valdžia atsisako bet kokios mediacijos, mobilizuoja karines pajėgas ES pasienyje, stebime ir Kremliaus kišimąsi, hibridinius veiksmus", — teigė ministras.

ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai vieningai pasmerkė tebesitęsiančią valdžios struktūrų prievartą prieš taikius gyventojus, streikų dalyvių sulaikymus, koordinacinės tarybos, žiniasklaidos atstovų persekiojimą, aptarė tarpininkavimo galimybes, ESBO vaidmenį, ES ir Baltarusijos santykių perspektyvas. 

Dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir jėgos struktūrų atstovams sutarta toliau tęsti darbą, ES institucijoms atlikti reikiamas teisines procedūras bei nuolat pildyti ES sankcijų sąrašą.

Šiandien Berlyne Linkevičius susitiko su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėju Jan Hecker bei Körber fondo organizuotoje diskusijoje su Vokietijos akademine ir politine bendruomene aptarė politinę krizę Baltarusijoje, pagalbos pilietinei visuomenei teikimo būtinybę.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai.

Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. 

Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. Pirmadienį ji susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephen'u Biegun'u ir paskelbė apie pasirengimą išspręsti politinę krizę respublikoje per dialogą dėl taikaus valdžios perdavimo ir atvirumo tarpininkavimui, kurį vykdo tarptautinės organizacijos.

Tegai:
Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (344)
Dar šia tema
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti šimtai sunkvežimių
Vilnius priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje
Pulokas: ES ambasadorių susitikimas su Baltarusijos URM praėjo gerai
Landsbergis pasiūlė Tichanovskajai įsteigti "Baltarusijos atstovybę" Vilniuje
Vilkikai

Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą Lietuvos

(atnaujinta 19:15 2020.09.23)
Tačiau jei Baltarusija žengs tokį žingsnį, ji turėtų tikėtis analogiškų veiksmų iš kaimyninių šalių, sakė ekspertas Sergejus Chrapačas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusija gali neišduoti dvišalių ar daugiašalių leidimų gabenti prekes per savo teritoriją, o tai sukels tam tikrų padarinių, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas.

"Atitinkamai leidimas nebuvo išduotas užsienio vežėjui, užsienio vežėjas negali praeiti per teritoriją. Atitinkamai priešingu atveju užsienio šalys, siunčiančios sunkvežimius su prekėmis, atšauks arba anuliuos savo leidimus Baltarusijos vežėjams", — paaiškino jis.

Chrapačas pabrėžė, kad jei Minskas nori uždaryti sienas, taip ir padarys, tačiau nėra aišku, kas nuo to labiausiai nukentės.

"Jei staiga Baltarusija užsimanys kažkokiu būdu uždaryti sieną, ji gali tai padaryti visiškai, arba neišduodama leidimų keliauti per savo teritoriją, arba tiesiog uždarydama sieną prisidengiant karantinu ar kitomis priemonėmis. Tuo tarpu turi teisę tikėtis lygiai tokios pačios reakcijos iš kaimyninių valstybių. Šioje situacijoje reikia žiūrėti, kas labiausiai nukentės —ar Baltijos šalys, ar Baltarusija", — pridūrė ekspertas.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pareiškė, kad rytinėje rinkoje dirbantys Lietuvos krovinių vežėjai, uždarius Baltarusijos sieną, galės nukreipti krovinius per kitas šalis. Jis pažymėjo, kad reikšmingų pokyčių Baltarusijos sienos kirtimo režime nėra užfiksuota, tačiau Lietuva neatmeta galimybės ją uždaryti.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis bus "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia įprastu režimu.

Tegai:
tranzitas, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (344)
Dar šia tema
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
 Į Lietuvą atvyko naujas JAV karių ir ginkluotos technikos kontingentas

Ekspertas: JAV naudojasi Lietuva, kad išprovokuotų Rusiją padaryti klaidą

(atnaujinta 17:56 2020.09.23)
JAV sąmoningai siunčia karius į Baltijos šalį provokacijoms ir įtampos didinimui, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Amerikos kariuomenės atvykimas į Lietuvą — tai demonstracija, kuria siekiama padidinti įtampą regione, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Toks amerikiečių ir jų sąjungininkų, turiu omenyje Baltijos šalis ir jų vadovybę, elgesys nepadeda sumažinti įtampos. Juk ES kalba apie būtinybę mažinti įtampą, NATO irgi apie tai kalba. Kaip galima sumažinti įtampą, jei tiesiogine prasme Amerikos batalionai žygiuoja šalia Rusijos ir Baltarusijos sienų? Natūralu, kad apie įtampos sumažėjimą negali būti nė kalbos. Tai daroma sąmoningai, provokuojant, kad kaip tik ši įtampa būtų. Ir kad Rusijos Federacija, kurią nuolat bando išprovokuoti, padarytų klaidą. Štai pagrindinė užduotis. Tai bendros JAV ir NATO politikos dalis", — sakė ekspertas.

Į Lietuvą atvyks naujas JAV karių ir ginkluotos technikos kontingentas, kuris čia bus iki birželio vidurio. Be to, kartu su kariais atvyks tankai ir kita šarvuota technika.

Kariai pakeis rugsėjo 4 dieną dviem mėnesiams Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, dislokuotą kariuomenę.

Tegai:
NATO, Lietuva, Rusija, JAV
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (344)
Вертолет литовских пограничников

Baltarusijos pasienyje sraigtasparnio tikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis

0
(atnaujinta 21:16 2020.09.23)
Švenčionių rajone vyko pratybos, kurių metu buvo siekiama sumodeliuoti neatidėliotinus VSAT veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Astrave

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį surengtose Valstybės sienos apsaugos tarnybos civilinės saugos pratybose iš oro patikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, praneša VSAT spaudos tarnyba.

Pagal pratybų legendą, buvo gauta informacija iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, kad Aplinkos apsaugos agentūros automatizuoto jonizuojančiosios spinduliuotės monitoringo stotys užfiksavo padidintą spinduliuotės dozės galią ir yra būtina kartu su Radiacinės saugos centru atlikti aplinkos radiologinę stebėseną iš oro.

Po vidurdienio į orą iš Trakų rajono Paluknio miestelyje esančios VSAT Aviacijos valdybos bazės radiacinės oro žvalgybos skrydžiui pakilo pasieniečių sraigtasparnis.

Orlaivyje buvo speciali radiacinį foną fiksuojanti įranga, kurią pristatė ir skrydyje palei rytinę šalies sieną dalyvavo RSC atstovai.

Pagal legendą, normas viršijantis radiacijos fonas fiksuotas dvejose vietovėse Švenčionių rajone, informacija nustatytais kanalais perduota antžeminėms tarnyboms.

Tokių pratybų tikslas — įvertinti turimų aviacinių resursų pasirengimą bei išbandyti ir sumodeliuoti pirminius ir neatidėliotinus VSAT veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Astrave.

Astravo AE

Lietuva nuo pat Astravo AE statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

0