Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai reikalauja VRM pasiaiškinti dėl delsimo skelbti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 14:00 2020.08.28)
Ministrės taip pat prašoma paaiškinti, kodėl neveikia vadinamasis "humanitarinis koridorius" Baltarusijos piliečiams

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis reikalauja skubaus vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės pasiaiškinimo dėl delsimo į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukti Baltarusijos pareigūnus. 

"Viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad dėl ministrės Ritos Tamašunienės delsimo pasirašyti dokumentus, patvirtinančius 118 asmenų įtraukimo į Nacionalinį asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, pagal Magnitskio įstatymą, nacionalinės Lietuvos sankcijos Baltarusijos režimui iki šiol neveikia. Skubiai prašome atsakyti, dėl kokių priežasčių yra vilkinamas Lietuvos nacionalinių sankcijų įvedimas, o brutalius nusikaltimus prieš taikius žmones vykdę pareigūnai iki šiol gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą?" — laiške vidaus reikalų ministrei rašo Landsbergis.

TS-LKD dar prieš rinkimus Baltarusijoje kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl nacionalinių sankcijų įvedimo režimo ir jo jėgos struktūrų pareigūnams. Vėliau buvo pasiūlytas 39 atsakingų už rinkimų klastojimą, represijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus asmenų sąrašas, taip pat jo papildymas dar 300 Aleksandro Lukašenkos "už nepriekaištingą tarnybą" apdovanotaisiais jėgos struktūrų pareigūnais.

"Operatyvus nacionalinių sankcijų įvedimas ir nuolatinis asmenų, kuriems jos taikomos, sąrašo pildymas, turėjo būti pats pirmasis žingsnis, parodantis, kad demokratinėje Lietuvoje — Europos Sąjungos ir NATO valstybėje — žmogaus teisių pažeidimai nėra toleruojami, o už juos atsakingi asmenys nėra pageidaujami", — rašo TS-LKD lyderis.

Pasak Seimo nario, taip pat pasiekia žinios, kad ne visiems Baltarusijos piliečiams, kurie kenčia nuo režimo valdomų jėgos struktūrų persekiojimo, o jų sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, pavyksta sklandžiai atvykti į Lietuvą naudojantis vadinamuoju humanitariniu koridoriumi.

Landsbergis reikalauja Tamašunienės nedelsiant imtis veiksmų ir operatyviai spręsti biurokratines ir kitas iškylančias kliūtis, kurios dar labiau apsunkina ir taip nepavydėtinoje padėtyje esančius žmones, turinčius pilietinę poziciją ir ją aktyviai reiškiančius bei siekiančius apsaugoti save ir savo šeimas nuo jiems kylančių grėsmių.

Protestai Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijos prezidento rinkimų visoje šalyje prasidėjo protestai.

Oficialiais duomenimis, rinkimus laimėjo Lukašenka: CRK skelbia, kad jis surinko 80,1 procento balsų. Svetlaną Tichanovskają palaikanti opozicija nesutiko su rinkimų rezultatais.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos slopino veiksmus, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas prieš protestuotojus. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo išsklaidyti mitingus.

Oficialiais duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų per 120 teisėsaugos pareigūnų, trys žmonės žuvo.

Interviu Sputnik Lietuva Tarptautinių santykių tarybos prie Rusijos prezidento narys Bogdanas Bezpalka teigė, kad Lietuva siekia pakeisti Baltarusijos valdžią iš Lukašenkos į vakarietiškesnę. Tuo pat metu Lietuva tuo domisi ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes vienas pagrindinių Vilniaus ir Minsko prieštaravimų yra Baltarusijos atominės elektrinės klausimas.

Tegai:
Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), konservatoriai
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (324)
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"

(atnaujinta 23:57 2020.09.20)
Kokių veiksmų gali imtis Lietuvos valdžia, valstybės vadovas nepaaiškino, Lietuva įvedė sankcijas Baltarusijai dar rugpjūčio pabaigoje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik.  Vilnius ryžtingai atsakys į ES atsisakymą taikyti sankcijas Baltarusijai, praneša TASS su nuoroda į  Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą.

"Jeigu iki ketvirtadienio jokių sprendimų nebus padaryta, mes tikrai kelsime šį klausimą pačiu aštriausiu būdu", — pabrėžė prezidentas.

Kaip tiksliai Vilnius reaguos šiuo atveju, prezidentas nenurodė.

Kaip prisiminė Lietuvos valstybės vadovas, Lietuva, Latvija ir Estija jau yra patvirtinusios sankcijų sąrašą 30 Baltarusijos pareigūnų už "dalyvavimą rinkimų klastojime" ir taikių protestų slopinimą.

"Tačiau joks nacionalinis sąrašas negali pakeisti vieningo, principingo, vertybinio ES sprendimo ir būtent šito mes labiausiai laukiame", — sakė Nausėda.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (324)
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje laukia apie 300 sunkvežimių
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 16:46 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, ir patvirtino, kad Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masines akcijas ir streikus. Vėliau paaiškėjo, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos buvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (324)
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
COVID-19 testas

Paaiškinta kuo skiriasi testavimo nuo COVID-19 būdai

(atnaujinta 09:42 2020.09.21)
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje pasitelkiami du testavimo metodai — molekuliniai ir serologiniai

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priminė, kuo skiriasi koronaviruso testai, kam jie skirti ir kada jie atliekami.

Šiandien Lietuvoje pasitelkiami du testavimo metodai — molekuliniai ir serologiniai. Jais nustatomi skirtingi koronaviruso infekcijos rodikliai.

Molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (RNR) ir dažniausiai vadinami genetiniais arba PGR testais. Molekuliniai testai parodo, ar žmogus testo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas. 

Siekiant laiku diagnozuoti ir pagydyti ligą bei užkirsti kelią jos platinimui, pirmiausia, šie testai atliekami turintiems COVID-19 būdingus simptomus, kai asmuo karščiuoja, kosėja ar kankina dusulys. Šie testai taip pat atliekami didžiausios rizikos grupei priskiriamiems žmonėms, pavyzdžiui, grįžusiems iš pandemijos paveiktų šalių arba turėjusiems artimą kontaktą su infekuotais ligoniais ar medikais.

Šie testai informatyviausi tuomet, kai atliekami pirmąją infekcijos savaitę. 

Tyrimas atliekamas paėmus nosiaryklės mėginį, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašeliniu būdu. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi, todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR. 

Tuo tarpu greitieji serologiniai testai tiria paciento kraujyje žmogaus imuninio atsako į virusą produktus — antikūnus, susidariusius žmogaus organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją.

Šie testai leidžia aiškiau matyti šalies epidemiologinį paveikslą, valdyti šios infekcijos plitimą, įvertinti, kiek žmonių jau yra persirgę ir kokių priemonių būtų galima imtis tolimesniam ligos valdymui. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, greitųjų serologinių testų nerekomenduojama naudoti koronaviruso infekcijai diagnozuoti, nes šiuo metu dar nėra pakankamai tyrimų apie jų patikimumą. 

Greitieji testai informatyviausi antrąją infekcijos savaitę, kai aktyvinamas imuninis atsakas į virusą. Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, kur cirkuliuoja susidarę antikūnai. 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai
Lietuvoje antrą dieną naujų koronaviruso atvejų skaičius artėja prie 100
Atskleistas mirtinas vaistų nuo koronaviruso pavojus