Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga,  archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuvos politikai naudojasi peticija prieš Verygą kaip PR

(atnaujinta 17:05 2020.08.31)
Ši politinė jėga toli gražu ne pati populiariausia Lietuvoje, todėl jos skatinama peticija prieš Sveikatos apsaugos ministerijos vadovą neturi realaus turinio, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Partija, paruošusi peticiją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, bando tokiu būdu prieš Seimo rinkimus užsidirbti keletą politinių taškų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Lietuvos politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Lietuvoje sukurta peticija, kurioje siūloma teisti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą už įgaliojimų viršijimą.

Peticiją sukūrę "Centro partijos-Tautininkų" nariai teigia, kad Norvegijos mokslininkų tyrimas įrodė, jog priverstinis kaukių dėvėjimas visur nėra efektyvus. Be to, anot jų, vis daugiau žmonių miršta taip ir nesulaukę reikalingos medicinos pagalbos, nes iki šiol yra apribota ligoninių ir poliklinikų veikla, o Lietuva patiria itin sunkias ekonomines Verygos sprendimų pasekmes.

Politologas Vadimas Volovojus pažymėjo, kad tokia peticija yra "pigus priešrinkiminis bandymas" ir skirta atkreipti dėmesį į partiją, kuri toli gražu nėra pati populiariausia Lietuvoje.

"Tikriausiai skaitytojas daugiau dėmesio kreips į Verygos pavardę, nei į Centro partijos pavadinimą, todėl tai yra tas pats, kaip, pavyzdžiui, reikalauti ministro pirmininko Skvernelio atsistatydinimo, nes jis yra vagis, arba reikalauti prezidento Nausėdos apkaltos, nes jis nepakankamai efektyviai gina Lietuvos interesus Europos Sąjungoje. Greičiausiai tai yra populistinis bandymas prieš rinkimus užsidirbti keletą politinių taškų, kad pavyktų kaip nors pagerinti savo padėtį. Šioje situacijoje realaus turinio, apie ką būtų galima kalbėti, iš esmės, nedaug", — apibendrino jis.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (95)
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Mikroskopas, archyvinė nuotrauka

Mokslo ir studijų institucijoms 10 mln. eurų verslo inovacijoms kurti

(atnaujinta 14:45 2020.09.21)
Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Inovatyvių, verslių idėjų kūrimui ir įgyvendinimui mokslo ir studijų institucijose skatinti skiriama 10 mln. eurų Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų ES investicijų, apie tai pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti.

"Nors Lietuvos mokslininkai, taip pat ir pasitelkdami kolegas iš užsienio, kuria modernias technologijas ir padeda gimti inovatyvioms verslo idėjoms, vis dar stinga veiksmingo mokslo įveiklinimo visuomenės, ekonomikos, verslo plėtrai. Tam reikia papildomos realios pagalbos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Finansavimas skiriamas siekiant padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo apimtis.

Bus finansuojamos komandiruotės ir stažuotės, skirtos įgyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vadybos, antreprenerystės žinių, pristatyti MTEP produktus, taip pat mokymai, susiję su antreprenerystės įgūdžių formavimu ir žinių ir technologijų perdavimo, tyrėjų verslumo įgūdžių stiprinimu.

Mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą veikloms, padėsiančioms vystyti ir komercinti MTEP produktus: konsultacijoms, ekspertinėms paslaugoms, rinkodarai, MTEP vadybos sistemų diegimui, taip pat veikloms, susijusioms su MTEP produkto pristatymu visuomenei.

Vienam projektui numatoma skirti iki 700 tūkst. eurų. Paraiškas finansavimo konkursui galima teikti iki spalio 19 dienos.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Greitaisiais testais pradedami tirti švietimo įstaigų darbuotojai
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus
Nutarta mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija